Vankomicinui atsparios enterokokų (VRE) infekcijos yra bakterinės infekcijos, kurias ypač sunku gydyti, nes šios bakterijos nereaguoja į antibiotiką vankomiciną. Todėl VRE infekcijos kontrolės užduotis tampa sudėtingesnė. Yra ir kitų antibiotikų, kurie gali būti veiksmingai naudojami prieš šiuos organizmus, suteikiant galimus šių bakterijų sukeltos infekcijos gydymo metodus. Ypač svarbu šias infekcijas gydyti kuo greičiau, nes enterokokai gali įgyti naujų atsparumo antibiotikams ir netgi perkelti savo atsparumą vankomicinui kitų rūšių bakterijoms.
Pagrindinis rekomenduojamas VRE infekcijos gydymas yra gydymas kelių kitų tipų intraveniniais (IV) antibiotikais vienu metu. Iš anksto galima įvertinti pacientą, kurie antibiotikai bus veiksmingi prieš konkrečias gydomas VRE padermes. Tai gali būti vartojamų antibiotikų gairės. Daug kartų gydytojai vartoja teikoplanino ir amoksicilino arba ampicilino ir imipenemo derinį, kurie abu yra skiriami IV. Kartais į vaistų derinį pridedamas vankomicinas, kad būtų sunaikintos bet kokios ne VRE bakterijos, kurios gali būti susijusios su infekcija, bet kurių neveikia kiti naudojami medikamentai.
Siekiant sumažinti VRE infekcijos plitimą ir apriboti jos poveikį, gali būti atliekamos kelios papildomos procedūros. Gydytojai ar medicinos specialistai gali konsultuotis su valstijos lygio laboratorijomis arba JAV ligų kontrolės centru (CDC), kad praneštų apie VRE infekciją ir nustatytų, ar tai rodo didesnę tendenciją, taip pat prašyti gydymo pasiūlymų. Užkrėstas pacientas paprastai izoliuojamas už sterilių užtvarų, kad būtų sumažinta tikimybė, kad infekcija išplis šalia esantiems asmenims. Tokią įrangą kaip stetoskopai ar termometrai taip pat bus galima naudoti tik su užsikrėtusiu pacientu.
Gydytojai turi atidžiai prižiūrėti žaizdas ar kitus VRE infekcijos šaltinius, kad gydymas būtų sėkmingas. Dėl šios rūšies infekcijos gali susidaryti abscesai arba pūlių ir atliekų sankaupos po oda. Šie abscesai turi būti išpjauti ir nusausinti, kad jie nesukeltų papildomos žalos pacientui. Dėl infekcijų, atsiradusių dėl IV linijos įdėjimo, gydytojai turės nuimti liniją ir išvalyti įėjimo tašką. Daug kartų šlapimo kateteriai pašalinami, net jei šlaplė dar neužkrėsta, kad ši jautri vieta nebūtų būsimos infekcijos taškas.