Žema bazinė kūno temperatūra paprastai yra žemesnė nei 96 °F (35.6 °C). Temperatūrą reikia matuoti ramybės būsenoje, vos pabudus, kad ji būtų tiksli. Rezultatas rodo žmogaus medžiagų apykaitos greitį, todėl žema kūno temperatūra gali signalizuoti apie hipotirozę, kuri dažnai sukelia šalutinį poveikį, įskaitant odos sausumą, depresiją ir nuovargį. Tačiau daugumai moterų tai yra normalu bent dalį mėnesio, nes kūno temperatūra prieš ovuliaciją paprastai būna žemesnė, nes tai yra dvifazio modelio dalis. Tai dažniausiai įvyksta menstruacijų metu – tokiu atveju galima sakyti, kad tipiškas žemos temperatūros poveikis yra kraujavimas iš makšties, nuovargis ir nuotaikos svyravimai, nors žema temperatūra yra labiau hormoninių pokyčių, o ne kitų padarinių pasekmė.
Kai kurie žmonės reguliariai seka bazinę kūno temperatūrą, paprastai kiekvieną rytą prieš išlipdami iš lovos naudodami termometrą. Matuojant temperatūrą kiekvieną dieną tuo pačiu metu, gaunami tiksliausi rezultatai, o dauguma medicinos specialistų pataria pacientams registruoti temperatūrą bent tris dienas iš eilės, kad pastebėtų modelį. Taip yra todėl, kad atsitiktinė žema temperatūra gali nereikšti daug arba tai gali būti ypač šaltos nakties pasekmė, tačiau nuolat žemesnė nei vidutinė temperatūra gali signalizuoti apie sveikatos problemą. Pavyzdžiui, kadangi medžiagų apykaitos greitį lemia skydliaukės išskiriamų hormonų skaičius, žema bazinė kūno temperatūra gali rodyti hipotirozę.
Nepakankama skydliaukės veikla sukelia daugybę simptomų, tačiau daugelis žmonių nediagnozuojami, nes pasekmės dažnai priskiriamos kitoms problemoms. Pavyzdžiui, daugelis pacientų skundžiasi galvos skausmais, sausa oda, depresija, nuovargiu, svorio padidėjimu ir jautrumu šalčiui. Moterys, sergančios hipotiroze, taip pat gali pastebėti nereguliarų menstruacinį ciklą. Jei ši būklė negydoma ilgus metus, pacientai gali sulėtėti kalba, sustorėti ir nejausti skonio ar kvapo taip pat efektyviai, kaip įprasta.
Tačiau daugeliui moterų žema bazinė temperatūra yra normali, kol ji trunka tik maždaug pusę mėnesio. Taip yra todėl, kad mėnesinių ciklas yra dvifazis, kai pirmąsias dvi ciklo savaites kūno temperatūra yra žema, o antrąją pusę – aukštesnė. Prieš ovuliaciją dažniausiai kaltas aukštas estrogeno kiekis, todėl temperatūra pakyla iškart po ovuliacijos, kai viršų paima progesteronas. Todėl žemą temperatūrą gali lydėti tiek kraujavimas iš makšties, tiek priešmenstruacinio sindromo (PMS) simptomai, tokie kaip nuovargis, nuotaikų kaita ir pilvo pūtimas.