Sąvokos nešiojamasis kompiuteris ir nešiojamasis kompiuteris dažnai vartojami pakaitomis kalbant apie bet kurį mobilųjį kompiuterį, ir ne visi sutinka, kokie yra šių dviejų terminų skirtumai arba, jei tokių yra. Įprastas skirtumas yra tas, kad nešiojamieji kompiuteriai buvo pavadinti taip, kad išskirtų šios klasės mobiliuosius telefonus kaip ypač lengvus, itin plonus ir labai nešiojamus, palyginti su originaliais nešiojamaisiais kompiuteriais, kurie buvo palyginti sudėtingi. Tobulėjant mobiliosioms technologijoms, nešiojamieji kompiuteriai tapo tuo, kas anksčiau buvo laikomi nešiojamaisiais kompiuteriais, paaiškindami, kodėl terminai tapo keičiami.
Šiandieniniai itin lengvi mobilieji kompiuteriai, kuriuose išlaikomos visos operacinės sistemos ir funkcionalumas, vadinami antriniais nešiojamaisiais kompiuteriais arba itin nešiojamaisiais kompiuteriais. Kai kuriuose modeliuose nėra CD/DVD grotuvo ir juos galima naudoti su pasirenkama prijungimo stotele, kad patobulintų funkcijas. Specifikacijos, pagal kurias nešiojamasis kompiuteris patenka į šią kategoriją, gali būti šiek tiek savavališkos, tačiau apskritai įrenginys bus daug mažesnis ir lengvesnis nei vidutinis nešiojamasis kompiuteris. Aukštos kokybės, energiją taupantys komponentai taip pat užtikrina ilgesnį laiko tarpą tarp akumuliatoriaus įkrovimų. Dėl šių palankių savybių ypač nešiojamieji įrenginiai yra du ar tris kartus brangesni nei didesni, sunkesni analogai.
Vidutinės klasės mobilieji kompiuteriai paprastai sveria beveik 6 svarus (2.72 kg), o ekranai yra 15–17 colių (apie 38–43 cm) įstrižai. Klaviatūros yra erdvios, o pridedamas DVD grotuvas gali turėti „Blu-ray™“ funkciją. USB ir Firewire® prievadai, įtaisytasis WiFi®, eternetas, Bluetooth®, interneto kamera ir „flash“ kortelių skaitytuvas tapo standartu visuose, išskyrus keletą labiausiai prieinamų įrenginių. Šios klasės kompiuteriai iš esmės tapo stalinių kompiuterių pakaitalais, o tai panaikina dar vieną skirtumą, kuris anksčiau buvo priskirtas staliniams mobiliesiems telefonams kaip itin sunkiems modeliams, pritaikytiems funkcijoms, o ne nešiojamumui, nors kai kurie nešiojamieji kompiuteriai yra svaresni.
Lengvesnėje vidutinės klasės serijoje yra standartiniai mobilieji telefonai, kurie subalansuoja vidutinės klasės savybes su nešiojamų kompiuterių nešiojamumu. Standartinis nešiojamas kompiuteris gali turėti 14 colių (35.56 cm) LCD ekraną ir sverti 5 svarus (2.27 kg), nors šie parametrai yra tik tipiški.
Internetiniai kompiuteriai (palyginti su nešiojamaisiais kompiuteriais) yra mažiausia ir nešiojamiausia klasė, suteikianti nebrangią alternatyvą naršymui internete ir pagrindinėms programoms. Juose nėra CD/DVD įrenginio, tačiau dažniausiai juose yra įmontuotas „WiFi®“, eternetas, USB prievadai, „flash“ kortelių skaitytuvas, internetinė kamera ir ausinių bei mikrofono lizdai. Dauguma ekranų yra 6–10 colių (15.24–25.40 cm).
Kiekvienoje iš šių klasių – itin nešiojamų, standartinių, vidutinės klasės ir netbook’ų – yra modelių, kurie patenka tarp gretimų klasių. Pavyzdžiui, sunkesnės klasės nešiojamieji kompiuteriai arba didesnio ir efektyvesnio klasės nešiojamieji kompiuteriai gali būti laikomi standartiniais nešiojamaisiais kompiuteriais. Modeliai, esantys klasifikacijų ribose, gali būti parduodami kaip labiau pageidaujama klasifikacija. Taip pat yra papildomų klasifikacijų, pvz., tvirti nešiojamieji kompiuteriai, skirti naudoti karinėje ar lauko sąlygomis, ir itin maži antrinių tinklų kompiuteriai, kuriuose gali būti net 2.8 colio (7.11 cm) ekrano.