Medicinos srityje yra dvi kategorijos, išskyrus papildomos medicinos specialistus: alopatinė ir osteopatinė medicina. Alopatinės medicinos gydytojai dažnai vadinami medicinos gydytojais (MD), o osteopatinės medicinos gydytojai – osteopatinės medicinos gydytojais (DO). Nors abiejų tipų gydytojai atlieka tuos pačius dalykus, įskaitant pacientų gydymą vaistais, medicinos specialybių įgijimą ir chirurginių procedūrų atlikimą, jų filosofija, požiūris į medicinos praktiką ir išsilavinimas skiriasi.
Alopatinė ir osteopatinė medicina turi nedidelių filosofinių skirtumų, kai kalbama apie gydymo kryptį ir medicinos praktiką apskritai. Iš esmės alopatinė medicina akcentuoja ligą ir gydymą vaistais ar chirurgija, o osteopatinė medicina orientuojasi į holistinį gydymą, kuriame atsižvelgiama į visą žmogų. Gydytojai osteopatai mano, kad svarbu dirbti su natūralia gydomąja žmogaus organizmo galia, o raumenų ir kaulų sistema yra būtina sveikatai. Abiejų tipų medicinoje akcentuojamas prevencinis dėmesys, tačiau gydytojai osteopatai linkę tai taikyti daugiau.
Pasirengimas karjerai tiek alopatinei, tiek osteopatinei medicinai paprastai yra identiškas. Reikalavimai medicinos mokyklai apima ketverių metų bakalauro laipsnį, medicinos mokyklą, kuri taip pat trunka ketverius metus, o keletą papildomų metų praleidžiama rezidentūroje. Kai medicinos mokyklų mokymo programos skiriasi, osteopatinė medicina įpareigoja papildomą mokymo komponentą, vadinamą osteopatine manipuliacine medicina (OMM). Taikant OMM, gydytojas osteopatas savo rankomis gydo pacientus, kurie kenčia nuo kraujotakos problemų, judesių apribojimų, taip pat sąnarių ir raumenų skausmo. Dažnai painiojamas su alternatyviomis terapijomis, tokiomis kaip masažas ir chiropraktinė priežiūra, OMM apima organų, kraujagyslių ir atraminių struktūrų, pvz., kaulų ar raiščių, giliųjų audinių manipuliavimą.
Pagal praktikos paplitimą 2011 m. alopatinė ir osteopatinė medicina nėra lygiavertė, nes yra neatitikimų dėl praktikos teisių. Nors osteopatinė medicina praktikuojama daugelyje pasaulio šalių, įskaitant Kanadą, Europą ir JAV, visos licencijavimo teisės nėra išplėstos keliose šalyse. JAV visuose regionuose gydytojams leidžiama verstis medicina tiek pat, kiek ir gydytojams. Tas pats pasakytina ir apie Kanadą bei daugumą Pietų Amerikos regionų, tačiau tokiose vietose kaip Prancūzija, Jamaika ir Naujoji Zelandija osteopatinė praktika apsiriboja OMM arba netgi visiškai draudžiama. Dėl mokymo lygiavertiškumo problemų nuo 2011 m. nė vienam gydytojui osteopatui, apmokytam už JAV ribų, nėra pratęsta licencija verstis praktika.