Skirtumas tarp atviros ir uždaros ekonomikos slypi šalies politikoje tarptautinėje prekyboje ir finansų rinkose. Atvira ekonomika leidžia jos įmonėms ir asmenims prekiauti su kitų ekonomikų įmonėmis ir asmenimis bei dalyvauti užsienio kapitalo rinkose. Uždara ekonomika neleidžia jos įmonėms ir asmenims bendrauti su užsienio ekonomika, stengiantis išlikti izoliuotam ir savarankiškam. Pagrindinis skirtumas tarp atviros ir uždaros ekonomikos yra susijęs su tuo, ar šalies vyriausybė leidžia savo piliečiams dalyvauti pasaulinėje rinkoje.
Sąveika su užsienio šalimis yra tarptautinės prekybos pagrindas. Prekyba tarp šalių vyksta šalims eksportuojant arba parduodant prekes ir paslaugas vienoje šalyje, o šalims importuojant arba perkant tas prekes ir paslaugas kitoje šalyje. Iš pažiūros galimybė vykdyti prekybą tarp tarptautinių sienų gali atrodyti prabanga, o ne būtinybė, tačiau šis gebėjimas yra nepaprastai svarbus šalies ekonomikos sveikatai. Tarptautinė prekyba plečia prekių ir paslaugų rinką, leidžiančią įmonėms įdarbinti daugiau žmonių, kad jie pagamintų prekių kiekį, viršijantį jų gimtosios šalies paklausą.
Atvira ir uždara ekonomika skiriasi tuo, kaip kiekviena tvarko tarptautinę prekybą. Atviros ekonomikos leidžia importuoti ir eksportuoti prekes. Uždaroji ekonomika neleidžia importuoti ir eksportuoti, o, siekdama patenkinti vidaus paklausą, pasikliauja tik šalyje gaminamomis prekėmis ir paslaugomis. Ekonomikos produkcijos, prilygstančios jos vartojimui, samprata yra autarkija arba politika, reikalaujanti savarankiškumo.
Kitas skirtumas tarp atviros ir uždaros ekonomikos yra dalyvavimas kapitalo rinkose. Tarptautinę kapitalo rinką sudaro vertybinių popierių biržos, kurios leidžia šalies korporacijoms pritraukti pinigų iš visuomenės. Ją taip pat sudaro vyriausybių gebėjimas pritraukti pinigų parduodant skolos priemones, pvz., iždo obligacijas, ir investuoti užsienio valiutomis. Atviroje ekonomikoje asmuo gali nusipirkti užsienio šalyje esančios korporacijos akcijų arba nusipirkti užsienio valiutos, kad galėtų išvykti atostogauti. Tačiau uždara ekonomika neleidžia įmonėms ir asmenims naudoti šalies pinigus pirkiniams už jos ribų.
Šiandien nėra šalių, kuriose ekonomika būtų visiškai uždara. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Šiaurės Korėja, apriboja prekybą tam tikru ribotu šalių bloku, tačiau jų ekonomika nėra visiškai uždara. Vieninteliai atvejai pasaulio istorijoje, kai šalys kurį laiką įgyvendino klasikinę uždarą ekonomiką, yra tada, kai šalis buvo valdoma totalitarinio režimo, kuris izoliavo šalį, kad išlaikytų politinę ar karinę kontrolę. Pasaulio rinkų globalizacija užtikrina, kad šalys mieliau veiktų atviros ekonomikos sistemoje, tačiau ši sąvoka taip pat gali turėti apribojimų. Pavyzdžiui, JAV gali atrodyti klasikinis atviros ekonomikos pavyzdys, tačiau jos riboja savo piliečius nuo prekybos su Kuba.