Kuo skiriasi cerebrinis paralyžius ir protinis atsilikimas?

Cerebrinis paralyžius ir protinis atsilikimas yra dvi skirtingos sąlygos, kurios turi įtakos smegenų funkcijai. Nors kai kurie cerebriniu paralyžiumi sergantys asmenys taip pat gali turėti protinį atsilikimą, šios dvi sąlygos dažnai neteisingai vartojamos pakaitomis; kiekvienas iš jų turi skirtingus simptomus, priežastis ir sunkumą. Cerebrinis paralyžius – tai būklė, kai dėl smegenų pažeidimo žmogus negali visiškai kontroliuoti fizinių judesių, o protinis atsilikimas – tai būklė, kai žmogaus intelektiniai gebėjimai nėra visiškai išvystyti, palyginti su kitais žmonėmis. Amžiaus grupė.

Vienas iš pagrindinių skirtumų tarp cerebrinio paralyžiaus ir protinio atsilikimo yra simptomai. Cerebrinio paralyžiaus simptomai dažniausiai yra susiję su fiziniais sutrikimais. Asmenims, sergantiems šia liga, gali būti sunku kontroliuoti savo raumenų miklumą, o galūnių judesiai gali būti pernelyg laisvi arba standūs. Jie taip pat gali turėti problemų su burnos funkcija, pvz., negalėti lengvai nuryti arba nevalingai seilėti. Protinio atsilikimo simptomai dažniausiai skirstomi į kategorijas visų pirma pagal bendrąjį intelekto lygmenį ir paprastai apima asmenį, kuris negali savarankiškai atlikti įprastų užduočių ir veikti kasdien.

Žinių apie kiekvienos būklės priežastis yra dar vienas skirtumas tarp cerebrinio paralyžiaus ir protinio atsilikimo. Manoma, kad cerebrinį paralyžių gali sukelti veiksniai, sukeliantys vaisiaus smegenų pažeidimą gimdoje arba netrukus po gimimo. Pažeidimą gali sukelti infekcijos, tokios kaip raudonukė, toksoplazmozė, sifilis, vėjaraupiai ar citomegalovirusas, nėštumo metu besilaukiančiai motinai; vaisiaus insultas dėl krešulių placentoje arba nenormalių kraujagyslių; toksinų poveikis nėštumo metu; arba naujagimių virusinio encefalito ar meningito atvejai. Mažiau žinoma apie protinio atsilikimo priežastis ir daugelis mano, kad daugeliu atvejų priežastis nežinoma. Manoma, kad galimos priežastys yra genetinės anomalijos, pavyzdžiui, paveldimi neurologiniai ar chromosominiai sutrikimai.

Kitas skirtumas tarp cerebrinio paralyžiaus ir protinio atsilikimo yra galimos gydymo galimybės. Dėl cerebrinio paralyžiaus sustingusios galūnės gali sumažėti vartojant raumenis atpalaiduojančius vaistus. Fizinė terapija taip pat gali būti įgyvendinta siekiant padėti sergančiam asmeniui lengviau judėti ir vaikščioti, o sunkesniais atvejais gali būti atliekama operacija, siekiant pagerinti raumenų koordinaciją. Protinio atsilikimo gydymas dažnai susideda iš terapijos arba vadovavimo, padedančio asmeniui priprasti prie bendrų užduočių ir įgyti pasitikėjimo savimi, kad galėtų visapusiškai atlikti savo maksimalų intelektinį pajėgumą.