Cistocelė atsiranda, kai gimdymo metu plyšta arba labai susilpnėja barjeras tarp makšties ir šlapimo pūslės, žinomas kaip makšties sienelė. Dėl to šlapimo pūslė išsikiša į makštį. Panašiai rektocelė atsiranda, kai tiesioji žarna išsikiša į makštį dėl plyšimo arba susilpnėjimo barjerui tarp tiesiosios žarnos ir makšties, kuri taip pat yra makšties sienelės dalis. Cistocelės ir tiesiosios žarnos operacijos paprastai atliekamos tuo pačiu būdu, o pagrindinis skirtumas tarp jų yra tas, kad ciklocelės chirurgija siekiama užkirsti kelią šlapimo pūslės išsikišimui į makštį, o tiesiosios žarnos operacija siekiama užkirsti kelią tiesiosios žarnos išsikišimui į makštį. Tai reiškia, kad jie atliekami skirtingose makšties sienelės dalyse.
Pagrindinis cistocelės ir rektocelės operacijos tipas yra žinomas kaip kolporafija. Yra dviejų tipų kolporafijos operacijos – priekinė ir užpakalinė. Antiterior kolporafijos chirurgija siekiama sustiprinti priekinę makšties sienelės dalį, skiriančią makštį nuo šlapimo pūslės, o užpakalinės kolporafijos operacijos tikslas – sustiprinti užpakalinę makšties sienelės dalį, skiriančią makštį nuo tiesiosios žarnos. Stiprinant makšties sienelę, išvengiama cistocelės ir tiesiosios žarnos išsikišimo į makštį, atitinkamai, šlapimo pūslės ir tiesiosios žarnos.
Makšties sienelei stiprinti kolporafijos metu naudojami du įprasti metodai. Kai kuriais atvejais gydytojai nustato plyšimą arba silpną makšties sienelės vietą. Tada jie užlenkia makšties odą ant defekto ir prisiuva ją atgal. Chirurgai taip pat gali pritvirtinti tvirtą tinklelio gabalą prie makšties sienelės, o ne užlenkti ant savęs. Abu metodai padeda sustiprinti makšties sienelę ir stabilizuoti šlapimo pūslę arba tiesiąją žarną, o tai neleidžia jiems toliau išsikišti.
Kolporafija turi keletą komplikacijų. Pirma, yra pavojus pažeisti kitus dubens srities organus, tokius kaip gimda. Be to, visada yra tikimybė, kad išsikišimas nebus ištaisytas ir pasikartos. Galiausiai, kaip ir bet kokios rūšies chirurgija, visada yra infekcijos, anestezijos komplikacijų ir kraujavimo rizika.
Paprastai cistocelės ir rektocelės operacijos yra gana sėkmingos. Pacientai paprastai yra hospitalizuojami dvi ar tris dienas, o kateteris lieka nuo dviejų iki šešių dienų. Pacientams, kuriems buvo atlikta cistocelio operacija, kateteris paprastai lieka vietoje ilgiau. Grįžę namo, pacientai pirmas kelias dienas turi pailsėti ir nerekomenduojama kelti daugiau nei 10 kilogramų sveriančių daiktų ir nesiimti lytinių santykių.