Nėra skirtumo tarp dilgėlinės ir dilgėlinės. Dilgėlinė yra odos būklė, sukelianti stiprų niežėjimą ir greitą iškilių, lygių odos dėmių atsiradimą. Paprastai tai vadinama dilgėline ir dažnai yra alerginės reakcijos požymis. Ši būklė dažniausiai pasireiškia ant veido ir liemens. Kartais pažeista vieta tęsiasi iki gerklės ir pasunkėja kvėpavimas. Tokiais sunkiais atvejais gali prireikti skubios epinefrino arba kortikosteroidų injekcijos.
Dilgėlinei būdingas įvairaus dydžio raudonų ir baltų dėmių protrūkis, kuris staiga atsiranda mažose vietose arba visame kūne. Dygliai dažnai atsiranda ir išnyksta, trunka nuo kelių minučių iki dienos ar dviejų. Kartais protrūkis gali trukti kelias savaites. Ūminė dilgėlinė trunka mažiau nei šešias savaites, o lėtinė – ilgiau. Dilgėlinę gali lydėti papildomi simptomai, tokie kaip stiprus niežulys, karščiavimas ir pykinimas.
Šią būklę gali sukelti alergija tam tikriems maisto produktams, ypač vėžiagyviams, braškėms ar pomidorams. Dilgėlinė taip pat gali būti reakcija į vaistus, maisto dažus ar gyvūnų odą. Kontaktas su tam tikrais augalais, vabzdžių įkandimai ir vabzdžių įgėlimai taip pat gali sukelti protrūkį. Taip pat žinoma, kad šaltas oras, saulės šviesa ir mankšta sukelia dilgėlinę ir dilgėlinę. Polinkis į dilgėlinę dažniausiai pasireiškia šeimose.
Dilgėlinės diagnozė grindžiama simptomų stebėjimu. Jei pacientui kartojasi dilgėlinės protrūkiai, jo gydytojui gali tekti atlikti alergijos tyrimus, kad nustatytų priežastį. Alergijos tyrimai gali būti išsamūs ir užtrukti, nes įtariami sukėlėjai yra tikrinami atskirai, prieš juos atimant nuolaidą. Pašalinus daug įtartinų maisto produktų ir vėl juos įvedus po vieną, kartais padeda nustatyti priežastį.
Niežulys ir dilgėlinė bei dilgėlinė gydomi antihistamininiais vaistais. Vartojant kelis kartus per dieną nustatytomis dozėmis, tinkamo tipo antihistamininiai vaistai padės kontroliuoti patinimą, nes neleis išleistam histaminui sukelti dilgėlinę. Mieguistumas ir burnos džiūvimas yra dažnas antihistamininių vaistų šalutinis poveikis, todėl norint sumažinti diskomfortą, gali reikėti periodiškai koreguoti jų tipą ir dozę. Rimti dilgėlinės protrūkiai kartais gydomi kortikosteroidais, siekiant sumažinti uždegimą.
Dilgėlinės ir dilgėlinės prevencija pasiekiama vengiant sąlyčio su provokuojančia medžiaga ar alergenu. Kartais nepavyksta nustatyti provokuojančių medžiagų ar alergenų. Dilgėlinė, atsirandanti dėl nežinomų priežasčių, vadinama idiopatinėmis. Idiopatinė dilgėlinė gali sukelti lėtinius niežėjimo ir pylimų epizodus, todėl gali prireikti reguliaraus gydymo antihistamininiais vaistais arba antihistamininių vaistų ir kortikosteroidų deriniu.