Skysčio klampumas yra svarbi fizinė savybė, turinti įtakos skysčio elgsenai jam tekant. Labai klampūs skysčiai yra atsparesni deformacijai dėl įtempių ir teka ne taip lengvai, o mažiau klampūs skysčiai teka lengviau ir yra mažiau atsparūs įtempiams. Du pagrindiniai klampumo matavimo būdai yra dinaminis ir kinematinis klampumas. Šios priemonės yra tarpusavyje susijusios, tačiau turi skirtingą paskirtį.
Dinaminis klampumas, dar vadinamas absoliučiu klampumu, yra dažniau naudojamas matavimas. Jis matuoja skysčio pasipriešinimą tekėjimui, kitaip tariant, vidinę skysčio trintį arba tai, kaip lengvai jis gali deformuotis esant mechaniniam įtempimui esant tam tikrai temperatūrai ir slėgiui. Techninis dinaminės klampos apibrėžimas yra šlyties įtempių ir greičio gradiento santykis. Kai jėga veikiama statmenai skysčio paviršiui, jis deformuojasi į šoną arba nupjauna. Šios deformacijos lengvumas arba sunkumas yra dinaminis klampumas, kartais vadinamas tiesiog klampumu.
Kinematinis klampumas, priešingai, matuoja skysčio pasipriešinimą tekėjimui esant gravitacijai. Šis matas gaunamas imant skysčio dinaminę klampą ir padalijus ją iš skysčio tankio. Kuo didesnis skysčio klampumas, tuo lengviau jis tekės veikiamas gravitacijos jėgos ir tuo didesnis bus jo kinematinis klampumas.
Dinaminis ir kinematinis klampumas išreiškiamas skirtingais matavimo vienetais. Tarptautinės vienetų sistemos (SI) dinaminės klampos matavimo vienetai yra paskalios sekundės. Paskaliais matuojamas slėgis – šiuo atveju skysčiui taikomas šlyties įtempis, o sekundės matuoja laiką, kurio reikia deformuotis. Dinaminis klampumas taip pat gali būti matuojamas naudojant vienetą, vadinamą pusiausvyra, kitu matu, susijusiu su slėgiu ir laiku. Įprastas kinematinės klampos matavimo vienetas yra stokai arba kvadratiniai centimetrai per sekundę, nors kartais naudojamas kvadratinių metrų per sekundę SI vienetas.
Šių matavimų naudojimas yra būtinas įvairioms realaus pasaulio programoms. Pavyzdžiui, svarbu sudaryti tam tikro dinaminio klampumo dažus, kad būtų galima juos maišyti ir tepti tinkamo storio. Kinematinės klampos matavimas dažniau naudojamas tais atvejais, kai skystis turi tekėti vamzdžiu arba sutepti mašinas, kaip automobilio variklyje.
Produktai, tokie kaip variklinė alyva, kurie yra veikiami įvairiomis fizinėmis sąlygomis, turi turėti specifinį dinaminį ir kinematinį klampumą, kad tinkamai veiktų. Skysčių klampumas kinta priklausomai nuo temperatūros ir slėgio. Pavyzdžiui, šaltu oru aliejus sutirštėja ir tampa tankesnis, todėl jis ne taip lengvai teka. Šioje situacijoje svarbu žinoti tiek dinaminį, tiek kinematinį klampos santykį, kad būtų galima numatyti, kaip alyva elgsis esant skirtingoms temperatūroms.