Fiksuotos ir kintamos išlaidos apima visas įmonės ar organizacijos išlaidas. Įmonė ar organizacija daugumą išlaidų gali pažymėti kaip fiksuotas arba kintamas išlaidas, įskaitant darbuotojų atlyginimus, reikmenis, nuomą ir bet kokius kitus pirkinius ar sąskaitas. Išlaidos, kurios nesikeičia atsižvelgiant į paslaugos kiekį ar suteiktų prekių skaičių, yra fiksuotos išlaidos, o kintamos išlaidos gali didėti arba mažėti priklausomai nuo paslaugos ar pagamintų prekių kiekio. Abu išlaidų tipai yra būtini atliekant diferencinių sąnaudų analizę.
Tokios išlaidos kaip nuoma ir darbuotojų atlyginimai yra fiksuotos išlaidos, nes jos nesikeičia atsižvelgiant į paslaugų ar pagamintų prekių kiekį. Pavyzdžiui, nuoma turi būti mokama už nuomojamą vitriną, neatsižvelgiant į tai, kiek pardavimų įmonė turi. Panašiai gamyklos darbuotojas, gaunantis atlyginimą ar valandinį atlygį, neuždirba daugiau ar mažiau pinigų pagal gamykloje pagamintų prekių kiekį. Nuoma ir atlyginimai yra dvi bendros fiksuotos išlaidos, tačiau į šią kategoriją patenka ir kitos išlaidos, pavyzdžiui, nusidėvėjimas.
Kintamosioms sąnaudoms dažniausiai priskiriamos eksploatacijai reikalingos prekės, perparduoti perkamos prekės ir kiti savikainos elementai, kurie skiriasi priklausomai nuo pardavimų skaičiaus, suteiktos paslaugos kiekio ar pagamintų prekių kiekio. Pavyzdžiui, maistas restorane yra kintamoji kaina, nes sudedamosioms dalims išleidžiama suma yra susijusi su maisto kiekiu, kurį restoranas parduoda klientams. Tokie daiktai kaip konteineriai išsinešimui taip pat yra kintamos išlaidos.
Kainą kartais gali būti sunku suskirstyti į kategorijas, pavyzdžiui, elektros energiją. Jei gamyklos našumas padidės, jis gali sunaudoti daugiau elektros energijos. Verslas gali tikėtis mokėti minimalią sumą, nepaisant pagamintų prekių skaičiaus, tačiau suma gali padidėti atsižvelgiant į gamybą, pavyzdžiui, kintamąsias išlaidas. Įmonės kartais vartoja terminą mišrios išlaidos, kai kyla sunkumų atskiriant fiksuotas ir kintamas išlaidas. Atliekant kai kurių tipų finansinę analizę, verslui gali prireikti mišrias išlaidas įtraukti į fiksuotą arba kintamą kategoriją.
Verslo savininkams svarbu atskirti fiksuotas ir kintamas išlaidas. Diferencialinių sąnaudų analizė reikalauja, kad išlaidos būtų suskirstytos į kategorijas ir skirtingai traktuojamos priimant atskirus finansinius sprendimus. Šios kategorijos naudojamos įvairiems tikslams atliekant diferencinių sąnaudų analizę, įskaitant pelningumo analizę ir ribines kainas. Lūžio taško skaičiavimai taip pat labai dažnai naudojami fiksuotoms ir kintamoms sąnaudoms, nes įmonės turi rasti lūžio tašką, kad nustatytų paslaugų kiekį, kurį jos turi teikti, kad neprarastų pinigų.