„Flashback“ ir „foreshadowing“ yra dvi literatūrinės technikos, naudojamos romanuose, siekiant kūrybiškiau plėtoti siužetą. Jie taip pat gali padėti rašytojui parašyti ilgą istoriją, jei reikia tik šiek tiek informacijos. Paprasčiau tariant, prisiminimai apibūdina tai, kas nutiko prieš prasidedant istorijai, o numatymas suteikia užuominų apie kažką svarbaus, kuris nutiks vėliau. Kartais „flashback“ veikia kaip išankstinė prognozė, jei ji taip pat suteikia užuominų apie tai, kas nutiks vėliau, tačiau taip būna ne visada. „Flashback“ ir „numatymas“ nutraukia dabartinę istorijos siužeto liniją ir gali suklaidinti skaitytoją, jei su jais elgiamasi netinkamai, todėl dauguma rašytojų juos naudoja apgalvotai.
Kai kuriais atvejais prisiminimai ir išankstiniai planai naudojami vienu metu, kad skaitytojas suprastų, kas gali nutikti vėliau. Paprastai tai yra gana miglota idėja; Taip yra todėl, kad svarbu sudominti skaitytoją ir priversti jį toliau skaityti, bet neužleisti pabaigos, nes tai gali turėti priešingą poveikį. Pateikdamas pagrindinį pavyzdį, rašytojas gali apibūdinti veikėją, kuris praeityje buvo nužudytas nuo ginklo, kad parodytų, kad kitas veikėjas gali būti nužudytas panašiai ateityje.
Tačiau svarbu atsiminti, kad prisiminimai ir išankstiniai planai ne visada naudojami kartu. Kartais prisiminimai tiesiog naudojami siekiant geriau suprasti dabartinį įvykį ar veikėją. Dažnai prisiminimai yra puikus būdas pagrįsti tam tikro veikėjo motyvaciją. Pavyzdžiui, jei skaitytojas sužino, kad veikėjui kažkas atsitiko, kai jis buvo jaunesnis, tai gali padėti paaiškinti, kodėl jis ar ji tiesiog elgėsi tam tikru istorijoje. Tai gali būti svarbus charakterio vystymosi aspektas.
Priešingai, numatymas yra naudojamas siekiant padėti skaitytojui numatyti, kas gali nutikti, arba paskatinti skaitytoją spėti. Tai dažnai nutinka gana anksti istorijos pradžioje ir dažnai naudojama skyriaus pabaigoje ar net vienos serijos knygos pabaigoje. Foreshadowing yra šiek tiek paprastesnė technika nei flashback; tai gali įvykti, kai autorius pastebi, kad veikėjas jaučiasi blogai, pavyzdžiui. Tai iškart priverčia skaitytoją susimąstyti, kas gali nutikti ateityje, kas galėjo sukelti šį blogą jausmą. „Flashback“ ir „numatymo“ naudojimas tekste gali būti geras būdas padidinti bendrą skaitytojo įsitraukimą į istoriją.