Fonetika yra susijusi su kalbos garsais, o fonologija tiria, kaip tie garsai sujungiami, kad būtų sukurta prasmė. Fonemos arba garso vienetai, kurie visose kalbose naudojami žodžiams kurti, yra fonetikos tyrimo tikslas. Fonologija tiria bet kurios kalbos taisykles, reglamentuojančias, kaip šios fonemos derinamos, kad būtų sukurti prasmingi žodžiai. Fonetika ir fonologija tiria du skirtingus garso aspektus, tačiau sąvokos yra priklausomos viena nuo kitos kuriant kalbą.
Kiekvienas garso vienetas, nepriklausomai nuo kalbos, vadinamas fonema. Fonetika bando suprasti, kaip kiekviena iš šių fonemų yra fiziškai suformuota ir sukurta žmonių. Šiuos vienetus galima suskirstyti į kategorijas pagal tai, kaip jie gaminami ir ar jie yra įgarsinti, ar bebalsiai. Šį fonetikos aspektą dažniausiai naudoja kalbininkai ir kalbos specialistai, norėdami suprasti, kaip žmonės kuria kalbos garsus ir kodėl kartais kyla kalbos problemų.
Fonetinė abėcėlė yra simbolių rinkinys, skirtas vaizduoti tikrąjį kiekvienos fonemos garsą, kaip jis tariamas įvairiose situacijose. Pavyzdžiui, priebalsis gali turėti du skirtingus simbolius, nes jis turi du skirtingus tarimo būdus, priklausomai nuo žodžio, kuriame jis vartojamas. Šie fonetiniai simboliai dažniausiai randami žodynuose kaip vadovas, kaip taisyklingai ištarti nepažįstamus žodžius. Kiekvienas simbolis gali reikšti vieną raidę arba raidžių grupę, kuri kartu sukuria vieną garsą.
Fonologija yra tyrimas, kaip sujungiamos fonemos ir kaip jos sukuria reikšmę bet kurios kalbos kalbėtojui. Kai kurios fonemos dviejose skirtingose kalbose gali turėti šiek tiek skirtingas reikšmes ar paskirtį, o fonologija yra bandymas suprasti šiuos reikšmės pokyčius. Be to, istorinė ar diachroninė fonologija tiria, kaip žodžio fonemos gali keistis laikui bėgant ir kaip tai veikia žodžio reikšmę. Fonologija taip pat tiria fonemų vartojimo kalboje modelius. Pavyzdžiui, kai kurie iš šių vienetų vartojami tik žodžio viduryje arba pabaigoje, bet niekada jo pradžioje.
Fonetika ir fonologija skiriasi tuo, kad fonetika tiria garsų susidarymą, o fonologija – garsų derinį. Fonetika gali būti naudojama tiriant garsus, vartojamus bet kurioje kalboje, tačiau fonologija vienu metu žiūri tik į vieną kalbą. Abu priklauso vienas nuo kito, nes be garsų kūrimo nebūtų žodžių, tačiau be taisyklių, kaip juos sujungti, garsai neturėtų prasmės. Jie dirba kartu svarbiais būdais, tačiau abu apima savo specifinę kalbos kūrimo dalį.