Hemorojus ir įtrūkimai yra dažnos problemos, nors daugeliui žmonių sunku kalbėti apie šias sąlygas net medicinos specialistams. Nors šios dvi sąlygos turi keletą panašumų, yra ir didelių skirtumų. Pagrindinis skirtumas tarp hemorojaus ir įtrūkimų yra tas, kad hemorojus iš esmės yra patinusi vena kūno išangės srityje, o išangės plyšys yra plyšimas, atsirandantis ties išangės anga.
Abi sąlygos gali sukelti skausmą ir kraujavimą iš tiesiosios žarnos. Gydymo galimybės iš esmės yra vienodos abiem. Kai kurie iš šių gydymo būdų apima nereceptinius kremus, tepalus ar žvakutes. Receptiniai vaistai taip pat gali būti naudojami siekiant sumažinti diskomfortą, kurį sukelia šios sąlygos. Štai kur šių sąlygų panašumai sustoja.
Hemorojus atsiranda, kai per daug spaudžiamos venos, esančios dubens ir išangės srityse. Kita vertus, išangės įtrūkimai atsiranda, kai oda plyšta šalia išangės kanalo. Per stiprus įtempimas tuštinimosi metu yra dažniausia kiekvienos iš šių būklių priežastis. Tačiau svarbu suprasti, kad tai labai skirtingos sveikatos būklės.
Išangės įtrūkimai atsiranda, kai plyšta audinys ant išangės arba aplink jį, o hemorojus gali atsirasti, kai dėl per didelio slėgio išsipučia vidinės arba išorinės venos. Šis patinimas gali sukelti stiprų niežėjimą kartu su skausmu ar kraujavimu, kuris dažnai atsiranda. Tačiau niežulys nėra dažnas išangės įtrūkimų simptomas.
Kadangi pacientui sunku įžvelgti šią kūno vietą, geriausia teisingą diagnozę gauti iš medicinos specialisto. Nors hemorojaus ir įtrūkimų gydymas namuose paprastai yra pakankamas, yra situacijų, kai chirurginė intervencija yra rekomenduojamas gydymo kursas. Operacijos tipas priklausys nuo diagnozuotos būklės, taip pat nuo kiekvieno atskiro atvejo sunkumo.
Esant hemorojui, kurį reikia šalinti chirurginiu būdu, pirmiausia surišamos patinusios venos, kad būtų išvengta per didelio kraujavimo. Tada chirurgas nupjauna hemorojų ir užtepa ant žaizdos marlę. Paprastai tai yra ambulatorinė procedūra, o pasveikimo rodikliai yra labai dideli.
Jei pacientui reikia operacijos išangės plyšiui atstatyti, anga į išangę paprastai yra chirurginiu būdu ištempiama, siekiant atstatyti pažeistą audinį. Po tokio tipo operacijos yra didelė išangės nutekėjimo ar žarnyno nelaikymo rizika. Todėl prieš pasiūlant operaciją dažniausiai bandoma taikyti įprastesnius gydymo metodus, įskaitant receptinius vaistus ir mitybos pokyčius.