Skirtumas tarp idiomos ir frazės yra tas, kad frazė yra tiesioginis gramatikos elementas, o idioma yra vaizdinis kultūros elementas. Abu yra kalbotyros elementai ir paviršutiniškai atrodo panašūs. Taip yra todėl, kad abu yra pasikartojantys žodžių fragmentai ir eilutės, randamos visuose arba daliniuose sakiniuose.
Idioma ir frazė yra pagrindiniai sakinio vienetai. Frazė yra techninės gramatikos dalis ir yra viena iš pagrindinių sintaksės dalių. Frazė laikoma vienu atskiru sintaksės vienetu. Frazės kasdieninėje kalboje yra įprastos ir funkcinės, o idiomos yra tos kalbos ornamentas.
Frazės yra funkcinės ir tiesioginės. Jie sudaryti iš kelių žodžių, tačiau svarbiausias žodis vadinamas galva. Galva yra kirčiuotas žodis sakinyje; tačiau frazė neturi sudaryti viso sakinio. Frazės gali būti nedidelė sakinio dalis.
Didelis skirtumas tarp idiomos ir frazės yra tas, kad frazė yra formali techninės gramatikos dalis, o idioma yra išradingesnė. Tai kalbos figūra, paveldėta ir pakeista laikui bėgant. Tiksli daugelio idiomų kilmė nėra žinoma, tačiau manoma, kad jos šaknys yra kūrybiniame pasakojime arba tikruose įvykiuose. Dėl to idiomos buvo vadinamos šnekamosios kalbos metaforomis.
Kitas skirtumas tarp idiomos ir frazės yra tas, kad yra tik du platūs idiomų tipai. Pirmoji yra nepermatoma idioma. Čia idioma neturi ryšio su reikšme, pvz., „spardykite kibirą“. Antrasis yra skaidri idioma. Jie turi aiškesnę reikšmę, pvz., „išpilkite pupeles“.
Tačiau yra penkių tipų frazės. Daiktavardžių frazės yra paprasta frazė, kai galva yra daiktavardis. Šiuos daiktavardžius galima pakeisti įvardžiais. Juos taip pat galima keisti naudojant determinantus, būdvardžius ir papildymus. Veiksmažodžio frazė yra beveik tokia pati kaip daiktavardžio frazė, bet kur veiksmažodis yra galva.
Prielinksninės frazės deda linksnį prieš daiktavardį. Taip sukuriamos tokios frazės kaip „įsimylėjęs“ ir „ant stogo“. Jie skiriasi nuo kolokacijų, nes kolokacija yra dviejų daiktavardžių, būdvardžių ar veiksmažodžių derinys be prielinksnių ar artikelių. Kai kuriose kalbose, pvz., japonų kalbose, naudojamos postpozicinės frazės, kai dalelė priklijuojama prie žodžio pabaigos.
Pripažinimo frazės yra tos, kurios sakinyje yra tarp kablelių. Teigiama frazė apima daiktavardį ar įvardį, naudojamą kitoje daiktavardžio frazėje, siekiant ją pakeisti. Absoliuti frazė pakeičia visą sakinį, bet neturi sintaksės nuorodos į pagrindinį sakinio sakinį. Absoliučios frazės dažniausiai būna sakinio pabaigoje.