Džinas ir kadagys puikiai dera kartu, o džinas greičiausiai nebūtų tas pats, jei būtų gaminamas be šių kvapnių, aštrių uogų, tačiau pats kadagys gali būti naudojamas įvairiai. Pavyzdžiui, maisto produktuose džiovintos, sutrintos kadagio uogos suteikia skonį mėsos patiekalams, padažams, įdarams ir vaisių pyragams ar konservams. Kadagio uogos taip pat yra įvairios medicininės paskirties ir jau seniai yra žolininkų repertuaro dalis. Be to, kai reikia apsisaugoti nuo „blogos akies“ ar plėšriųjų demonų, kadagiai jau seniai buvo nepastebimi, bent jau kai kuriose senovės kultūrose.
Kadagio uogos yra džino sudedamoji dalis, suteikianti jam išskirtinį skonį. Džino receptai labai skiriasi ir gali būti sudaryti iš daugybės citrusinių vaisių ir botaninių ingredientų, tačiau juose beveik visada yra daug kadagių. Tradicinis kadagio įdėjimo į džiną būdas yra iš pradžių distiliuojant gryną alkoholį, tada perdistiliuojant jį su kadagio uogomis ir kitais ingredientais. Dėl šio proceso gaunamas vadinamasis „distiliuotas džinas“. Alternatyvus, nors ir mažiau gerbiamas, būdas suteikti džinui kadagio skonį – į gryną spiritą įpilti eterinių aliejų arba kvapiųjų medžiagų, prieš išpilstant į alkoholį tiesiog įmaišant kvapiąsias medžiagas. Gautas produktas vadinamas „sudėtiniu džinu“.
Mėsos patiekalus, tokius kaip triušiena, veršiena, jautiena, kiauliena ir antis, taip pat galima pagardinti kadagio uogomis. Jis taip pat gali būti naudojamas saldžiuose ir pikantiškuose padažuose, taip pat įdarui, ypač ruošiant prie mėsos patiekalų. Kai kuriuose tankesniuose desertuose, įskaitant vaisių pyragus ir maltą mėsą, aštrus kadagio skonis papildo saldaus ir aštraus skonio mišinį. Geriausias būdas išsaugoti kadagio uogų skonį kulinarijoje – džiovintas, nesmulkintas uogas laikyti po ranka ir prieš pat naudojimą jas susmulkinti, susmulkinti arba sumalti.
Medicininiu požiūriu kadagys gali padėti sumažinti dujų susidarymą ir skrandžio sutrikimus bei kitas virškinimo problemas. Kadagys turi diuretikų savybių, taip pat naudojamas šlapimo takų problemoms gydyti. Egiptiečiai kadagius medicinoje vartojo jau 1500 m. pr. Kr. Romėnai buvo susipažinę su žolelėmis, skirtomis virškinimo trakto problemoms gydyti.
Kaip vaistą, kadagio uogas galima vartoti kaip ekstraktą arba kaip arbatą. Nors paprastai saugu mažomis dozėmis, ilgalaikis vartojimas gali sukelti komplikacijų. Geriausia bet kokius augalinius vaistus vartoti prižiūrint apmokytam žolininkui ar gydytojui. Kadagio turėtų vengti nėščios moterys ir žmonės, turintys problemų su inkstais.
Atmetus vartojimo reikmenis, kadagio uogos istorijoje išraižė dar vieną vietą. Škotijoje buvo manoma, kad kadagio uogos gali apsaugoti žmones ir namus nuo „blogos akies“. Tai buvo terminas, kurį žmonės vartojo raganoms apibūdinti. Be to, Tibeto kultūroje buvo tikima, kad kadagys gali sulaikyti demonus.