Karatė ir kikboksas yra dvi labai skirtingos fizinės disciplinos, nors tarp jų yra tam tikrų paralelių. Žmonės, kurie domisi karatė ar kikbokso treniruotėmis, turi atsižvelgti į daugybę dalykų, sprendžiant, ką jie nori užsiimti, todėl patartina apsilankyti keliose sporto salėse ar dojo, kad pamatytų demonstracijas ir pasikalbėtų su instruktoriais. Taip pat reikėtų pažymėti, kad nė vienas nėra pranašesnis už kitą, nepaisant to, ką kartais gali pasakyti abiejų praktikai.
Karatė yra kovos menas, kurio ištakos siekia šimtus metų trukusias kovos menų tradicijas. Jis atsirado Okinavoje, o XIX amžiuje sulaukė pasekėjų Didžiojoje Japonijoje. Iki XX amžiaus tai buvo vienas plačiausiai praktikuojamų kovos menų pasaulyje. Karate žmonės naudoja daugybę kata arba pozų, kurios gali būti įžeidžiančios ir gynybinės, ir jie išmoksta sutelkti savo jėgą smūgiuose ir spyriuose, kurie sukurti taip, kad būtų labai stiprus.
Varžybinis karatė matomas kai kuriuose pasaulio regionuose, o praktika taip pat naudojama kaip treniruočių forma. Be to, karatė kartais mokoma savigynos požiūriu, o studentai mokosi konkrečiai panaudoti karatė techniką gynybai. Tačiau karatė ištakos glūdi dvasinėje praktikoje, todėl kai kurie praktikai ir toliau užsiima karatė dėl šios priežasties. Psichinė disciplina ir fizinė disciplina karatė eina koja kojon, o praktikai yra taip pat suinteresuoti sutelkti dėmesį ir lavinti savo protą, kaip ir savo kūną.
Priešingai, kikboksas yra bendras terminas, reiškiantis platų sporto šakų asortimentą. Tiesą sakant, yra tam tikrų nesutarimų dėl to, kas laikomas kikboksu. Paprastai kikboksu gali būti laikomos sporto šakos, kuriose integruoti spyriai, įskaitant iš kovos menų, pavyzdžiui, karatė, pasiskolintus smūgius, kartu su boksu. Taisyklės skiriasi priklausomai nuo praktikuojamos formos, o dauguma kikbokso formų atsirado šeštajame dešimtmetyje, todėl sportas buvo palyginti naujas.
Varžybų ringe galima išvysti keletą kikbokso rūšių. Ši sporto šaka taip pat labai populiari aerobikos užsiėmimuose, skirtuose svorio metimui ir bendram fiziniam pasirengimui lavinti. Kaip ir karatė, kikboksas taip pat kartais mokomas savigynos pamokose. Galima žiūrėti kaip į hibridinę sporto šaką, nes joje dažniausiai sujungiami įvairių sporto šakų ir kovos menų judesiai ir tradicijos. Skirtingai nuo karatė, įvairios kikbokso rūšys neturi dvasinio ar psichinio komponento.