Kasos čekis – tai jau apmokėtas čekis, panašus į pinigų pavedimą. Jis dažnai dar vadinamas banko čekiu, todėl kasos čekiai ir banko čekiai iš tikrųjų yra tik du to paties dalyko pavadinimai. Dėl didesnio saugumo dažnai pirmenybė teikiama kasos čekiams, o ne įprastiems asmens patikrinimams. Kai kas nors išduoda asmeninį čekį, jį užtikrina jo sąskaita, o kasos čekį – visa finansų įstaiga, nes bankas nupirko jį iš leidimo. Dėl to mokėjimas yra garantuotas.
Kasos čekiai egzistuoja, nes daugelis asmenų ir įmonių yra atsargūs priimdami reguliarius čekius, nes čekių išrašytojas gali išvalyti savo sąskaitą prieš čekio išvalymą. Išrašant čekį nėra jokios garantijos, kad lėšos yra, jau nekalbant apie jos iš karto. Taigi tai yra azartas čekį priimančiai šaliai, todėl daugelis žmonių ima tik asmeninius čekius iš žmonių, kuriais pasitiki.
Priešingai, už kasos čekį reikia sumokėti iš anksto. Asmuo, norintis išduoti tokį čekį, turi nueiti į banką ir už jį sumokėti, o tada atiduoti gavėjui. Nebent kitą dieną sužlugtų jį išdavęs bankas, kasos čekis garantuotas. Tokiu būdu jis yra toks pat saugus kaip grynieji pinigai, bet lengviau išsiųsti paštu.
Tačiau už šį saugumą yra kaina. Nors asmeniniams čekiams taikomas tik vienkartinis užsakymo mokestis, o jų išrašymas nieko nekainuoja, kasos čekių pirkimas gali būti brangus. Kaina daugeliui žmonių yra verta dėl patogumo, tačiau dėl papildomų išlaidų kai kurie žmonės, jei įmanoma, norėtų iš savo sąskaitos išrašyti įprastą čekį nemokamai.
Nors šis metodas laikomas beveik tokiu pat saugiu kaip grynieji pinigai, kasos čekių sukčiavimo atvejų pasitaiko. Panašiai kaip tyčia kurdami padirbtas sąskaitas ar rašydami blogus čekius, kai kurie žmonės uždirba pinigų pasinaudodami pasitikėjimu, suteiktu kasos čekiams. Tokie pažeidėjai kitiems duos kasos čekį už didesnę nei pirkimo metu prašoma suma, o tiesiog paprašys grąžinti pinigus iš pardavėjo.
Tokiais atvejais paaiškėja, kad kasos čekis nurodytai sumai arba negalioja, arba visai netikras. Deja, bankams gali prireikti kelių dienų, kad tai suprastų, o jei jau per vėlu, čekio gavėjas privalo grąžinti bankui pinigus, kurių iš tikrųjų neturi. Tokie sukčiavimo pavyzdžiai dažniausiai vyksta internete.
Dėl šių skirtumų daugelis pardavėjų prašo kasos čekio kaip pageidaujamo mokėjimo būdo bendraudami su nepažįstamais žmonėmis. Tai tinka daugeliui bendrųjų pardavimų. Galbūt būtų lengviau priimti čekį, išrašytą iš asmeninės sąskaitos iš pardavėjo pažįstamo asmens, tačiau internete taip pasitikėti nerekomenduojama.