Biomechanika, žmogaus judėjimo mechaninių procesų tyrimas, yra didesnės kineziologijos srities aspektas. Pagrindinis skirtumas tarp kineziologijos ir biomechanikos yra tas, kad viena disciplina yra kitos disciplinos pogrupis, sutelkiant dėmesį į konkrečias dominančias temas. Laipsniai yra prieinami abiejuose dalykuose, dažnai kaip dalis katedrų, siūlančių išsilavinimą ir daugelyje kitų kineziologijos sričių. Tai gali būti reabilitacija, sportas, mityba ir neurologiniai judėjimo komponentai.
Kineziologijos ir biomechanikos mokslininkai domisi žmonių judėjimu, ypatingą dėmesį skiriant nepalankioms, sudėtingoms ir unikalioms sąlygoms. Jie taip pat nori sužinoti apie tai, kas nutinka, kai judėjimas vyksta netinkamai, ir kaip traumos veikia žmogaus judėjimą. Jų darbas prisideda prie tokių veiklų kaip fizinių traumų reabilitacijos programų kūrimas, specifinių su fiziniu darbu susijusių profesinių žymenų nustatymas ir sportininkų mitybos programų kūrimas.
Biomechanikos srityje ypatingas dėmesys skiriamas mechaniniam judėjimui. Tai apima sąnarių artikuliaciją ir sausgyslių bei raumenų dalyvavimą fizinės veiklos koordinavime. Žmonių judėjimo supratimas gali būti svarbus tokiai veiklai kaip tikroviškos animacijos kūrimas ir tikslus meno vaizdavimas, kai ne vietoje esantis sujungimas gali išmesti vaizdą, net jei žiūrovai negali sąmoningai nustatyti problemos. Žmonės, besidomintys biomechanika, taip pat gali būti suinteresuoti ergonominių sistemų, skirtų apsaugoti žmones darbe ir žaisti, mažinant traumų riziką, kūrimu.
Kineziologijos ir biomechanikos srityje mokslininkai gali tirti įvairias populiacijas. Tai gali būti žmonės, turintys konkrečių sveikatos problemų, norint sužinoti daugiau apie savo patologiją ir sukurti geresnius gydymo būdus ateičiai. Sportininkai yra dažnas tyrimų objektas dėl to, kad jiems gali būti naudingi kineziologijos ir biomechanikos tyrimai, ir dėl to, kad jų kūnai suteikia įdomios informacijos apie žmogaus judėjimo prigimtį. Kiti dalykai gali apimti žmones, tokius kaip šokėjai ar rankų darbo darbuotojai, siekiant suprasti, kaip fizinis aktyvumas gali paveikti kūną.
Žmonės nėra vieninteliai kineziologijos ir biomechanikos tyrimų objektai. Tai taip pat domina veterinarijos mokslą, ypač gydant gyvūnus, pvz., lenktyninius arklius, kurie turi būti geriausios fizinės būklės, kad galėtų atlikti daug pastangų. Gyvūnų judėjimo, ligų ir sužalojimų mechanizmų supratimas gali padėti veterinarijos gydytojams teikti kokybiškesnę priežiūrą savo pacientams. Tai taip pat leidžia priežiūros paslaugų teikėjams tiksliai įvertinti įvairių gydymo būdų rezultatus, o tai gali būti naudinga priimant sprendimus dėl sužeistų gyvūnų priežiūros.