Skirtumas tarp klasikinės ir instrumentinės muzikos priklauso nuo bet kurios formos apibrėžimo, todėl gali būti sunku tiksliai pasakyti. Klasikinė muzika turi keletą apibrėžimų. Jis gali būti susijęs su konkrečios srities ar šalies muzika, pvz., klasikine rumunų muzika, arba griežtu Vakarų muzikos gamybos laikotarpiu nuo 1750 iki 1820 m., kuris buvo išreikštas įvairiais instrumentais, instrumentų išdėstymu ir vokaliniais kūriniais. Tarp klasikinės muzikos laikotarpio kompozitorių yra Mocartas ir Bethovenas.
Kartais žmonės vartoja „klasikinę muziką“ norėdami nurodyti bet kokią muziką, parašytą iki XX amžiaus pradžios, kurią galėjo atlikti orkestras ar simfoninė grupė. Klasikinė muzika gali būti operos, solo ir nedidelės aranžuotės kameriniams orkestrams, kvartetams, kvintetams ar trio. Šiuo atveju skirtumas tarp klasikinės ir instrumentinės muzikos yra instrumentai: elektrinės gitaros, sintezatoriai ar bet kokie instrumentai, sukurti po XX amžiaus pradžios, būtų pavyzdžiai tų, kurie gali sukurti instrumentinę, bet ne klasikinę muziką.
Lyginant šiuos du dalykus, gali būti naudinga pažvelgti į instrumentinę muziką, kuri yra sukurta klasikinės muzikos stiliumi, bet parašyta po XX a. Šiuo atveju skirtumas priklauso nuo epochos. Pavyzdžiui, kai kurios šiuolaikinės filmų partitūros yra instrumentinė muzika, primenanti klasikos epochą. Čia šiuolaikinio filmo partitūra gali skambėti kaip klasikinė muzika, bet ne todėl, kad jis buvo parašytas neseniai.
Griežčiausia instrumentinė muzika yra muzika, grojama instrumentu. Vieni kaip instrumentą įtraukia žmogaus balsą, kiti – ne, todėl instrumentinė yra tik klasikinė muzika be dainavimo. Net jei balsas būtų įtrauktas į instrumentinės muzikos apibrėžimą, daugelis šiuolaikinių grupių vis tiek nebūtų priskiriamos instrumentinėms. Be to, jie nebūtų laikomi klasikiniais, ypač jei grotų įvairiuose žanruose, pavyzdžiui, roko ar ska.
Kai instrumentinės priemonės be vokalinio akompanimento, bet kokia muzika, sukurta be vokalo, būtų instrumentinė. Šiuo atveju skirtumas tarp klasikinės ir instrumentinės muzikos slypi smulkiomis detalėmis ir tuo, kaip griežtas bet kurios formos apibrėžimas. Kai kuriems, visa klasikinė muzika, vokalinė ar ne, yra instrumentinė. Kitiems instrumentinė muzika reiškia be vokalo, todėl tinka tik dalis klasikinės muzikos. Kitiems tarp jų nėra jokio skirtumo, nes abu žanrai sukurti instrumentais.