Kuo skiriasi komanda ir grupė?

Daugelis žmonių žodžius komanda ir grupė vartojo pakaitomis, tačiau realaus pasaulio programose tarp jų yra nemažai skirtumų. Nemažai vadovavimo kursų, skirtų verslo pasauliui, pabrėžia komandos formavimo, o ne grupės formavimo, pavyzdžiui, svarbą. Komandos stiprumas priklauso nuo tikslų bendrumo ir atskirų narių tarpusavio ryšio, o grupės stiprybė gali kilti iš vien tik apimties arba noro vykdyti vieno lyderio komandas.

Suburti grupę dažnai yra daug lengviau nei komandą. Pavyzdžiui, jei turėtumėte kambarį, kuriame dirba profesionalūs buhalteriai, juos būtų galima sugrupuoti pagal lytį, patirtį, kompetencijos sritis, amžių ar kitus bendrus veiksnius. Suformuoti grupę remiantis tam tikru bendrumu nėra ypač sunku, nors grupių efektyvumas gali būti įvairus. Grupės tarpasmeninė dinamika gali svyruoti nuo visiško suderinamumo iki visiško netolerancijos, todėl vadovui gali būti labai sunku pasiekti sutarimą.

Kita vertus, komandą suformuoti gali būti daug sunkiau. Nariai gali būti atrenkami pagal vienas kitą papildančius įgūdžius, o ne pagal vieną bendrumą. Pavyzdžiui, verslo komandą gali sudaryti buhalteris, pardavėjas, įmonės vadovas ir sekretorius. Kiekvienas narys turi tikslą ir funkciją, todėl bendra sėkmė priklauso nuo funkcinės tarpasmeninės dinamikos. Taip dirbant kartu dažniausiai vietos konfliktams nelieka tiek daug.

Grupės sėkmė dažnai matuojama pagal galutinius rezultatus, nebūtinai pagal procesą, naudojamą tiems rezultatams pasiekti. Grupė gali naudoti lygiomis dalimis diskusijas, argumentus ir kolegų spaudimą, kad nukreiptų atskirus narius prie sutarimo. Bandomoji žiuri būtų geras veikiančios grupės, o ne komandos pavyzdys. Pirmininkas atlieka lyderio vaidmenį, bandydamas 11 kitų nuomonių paversti vienu vieningu sprendimu. Kadangi žiuri nariai dažniausiai vienas kito asmeniškai nepažįsta, retai stengiamasi sukurti komandos dinamiką. Sprendimo dėl nuosprendžio priėmimo procesas yra grupės bendradarbiavimo rezultatas.

Palyginimui, komanda nepasikliauja „grupiniu mąstymu“, kad padarytų savo išvadas. Nelaimingų atsitikimų tyrimo komanda būtų geras realios komandos dinamikos pavyzdys. Kiekvienas narys turi įvertinti vieną avarijos aspektą. Pavyzdžiui, avarijos vietos rekonstrukcijos ekspertas neprivalo konsultuotis su teismo medicinos įrodymų ekspertu. Nariai naudojasi savo individualiais sugebėjimais, kad pasiektų darnų rezultatą. Gali būti, kad proceso pagalbininku dirba komandos narys, bet nebūtinai konkretus vadovas.

Grupės formavimas tiesiogine prasme gali užtrukti vos kelias minutes, tačiau komandos formavimas gali užtrukti metus. Atskiri grupės nariai dažnai turi galimybę pasitraukti, kai jų paslaugos ar indėlis tampa nereikalingas. Komandos nario nebuvimas gali rimtai pakenkti kitų narių gebėjimams efektyviai veikti, todėl neretai pavieniai nariai susiformuoja išskirtinai stipriai ištikimai visai komandai. Elitiniai kariniai vienetai, tokie kaip JAV karinio jūrų laivyno SEALS ar armijos reindžeriai, gali būti laikomi geriausiu komandos formavimo pavyzdžiu.