Skirtumas tarp kilpinės elektrochirurginės ekscizijos procedūros (LEEP) ir kūgio biopsijos priklauso nuo pašalinto gimdos kaklelio audinio kiekio ir ekscizijos metodo. Abi operacijos gali būti atliekamos naudojant tą patį chirurginį instrumentą, tačiau LEEP ir kūgio biopsija apima audinių pašalinimą iš skirtingų gimdos kaklelio sričių. LEEP pašalina ląsteles nuo gimdos kaklelio paviršiaus, o kūgio biopsija pašalina pleišto formos audinio gabalėlį, esantį aukščiau gimdos kaklelio kanalo. Kitas skirtumas tarp šių procedūrų yra tas, kad viena atliekama medicinos specialisto kabinete, o kita – ligoninėje.
Tiek LEEP, tiek kūgio biopsija, vadinama konizacija, yra naudojama gimdos kaklelio displazijai gydyti – būklei, kuriai būdingos nenormalios ląstelės apatinėje gimdos dalyje. Nenormalios gimdos kaklelio ląstelės gali pasikeisti ir prasiskverbti už gimdos kaklelio paviršiaus, kur jos gali mutuoti į vėžines ląsteles. Kūgio biopsija pašalina audinį, kuriame yra ląstelių, kurios įsiveržė į viršutinius gimdos kaklelio regionus. Šiai operacijai galima naudoti LEEP prietaisą, tačiau dažniau jis naudojamas esant paviršiaus displazijai. Kai kurie gydytojai, atlikdami konizaciją, teikia pirmenybę skalpeliui arba lazerinei operacijai.
Moteriai, kuriai atliekama kūgio biopsija, procedūros metu gali būti taikoma bendroji anestezija arba vietinė anestezija, kad nutirptų makšties sritis. LEEP paprastai reikalauja paprasto gimdos kaklelio nutirpimo. Tai yra vienintelis skirtumas tarp LEEP ir kūgio biopsijos parengiamuoju etapu.
Abiem atvejais makšties kanalas išplečiamas, kad gydytojas galėtų pamatyti gimdos kaklelį. Taikomas acto arba jodo tirpalas, kuris paverčia displazijos ląsteles baltomis ir padeda gydytojui pašalinti nenormalų audinį. Jis arba ji naudoja specialų mikroskopą, kuris skleidžia stiprią šviesą ir didelį padidinimą ant gimdos kaklelio abiejų tipų operacijų metu. Bet koks iškirptas audinys po bet kurios procedūros siunčiamas į laboratoriją ištirti.
Nenormalus PAP testas paprastai skatina abi procedūras. Šis testas nustato displaziją, kuri gali pasirodyti lengva, vidutinio sunkumo ar sunki, kol ji tampa vėžiu. Moterims, nešiojančioms žmogaus papilomos virusą (ŽPV), sukeliantį lytinių organų karpas, kyla didesnė displazijos rizika. ŽPV yra lytiniu keliu plintanti liga ir dažniausia displazijos priežastis. Didesnė rizika taip pat yra moterims, turinčioms kelis sekso partnerius, moterims, kurios pradėjo mylėtis iki 20 metų, ir rūkančioms.
Atsigavimo laikotarpis po šių procedūrų yra toks pat. Po bet kurios operacijos gali pasireikšti nedideli mėšlungis ir kraujavimas, todėl rekomenduojama pailsėti vieną ar dvi dienas. Keturias–šešias savaites reikėtų vengti lytinių santykių ir didelio fizinio aktyvumo, taip pat naudoti tamponus. Pirmaisiais metais po LEEP ir kūgio biopsijos medicinos specialistai rekomenduoja dažniau atlikti PAP tyrimus, kad nustatytų, ar pašalintos visos įtartinos ląstelės.