Lyčių feminizmas ir teisingumo feminizmas kartais iškyla diskusijose apie feministinę mintį, sukeldami painiavą žmonėms, kurie nėra susipažinę su šiais terminais. Svarbu žinoti, kad daugelis feminisčių nevartoja šių terminų, o iš tikrųjų jie dažniau vartojami antifeministinėje retorikoje. Žinodami tai, galite pakoreguoti šių terminų interpretaciją, kai kitą kartą su jomis susidursite.
Lyčių feminizmo ir teisingumo feminizmo idėją sugalvojo autorė Christina Hoff Sommers savo knygoje „Kas pavogė feminizmą?“. Knygoje ji teigė, kad feministės skirstomos į dvi pagrindines kategorijas: lyčių feministes ir lygybės feministes. Lygybės feministės pirmiausia rūpinasi lygiomis teisėmis ir vienodomis sąlygomis, o lyčių feministės kvestionuoja tradicinius lyčių vaidmenis ir visuomenės vaidmenį šiuose vaidmenyse.
Antifeministiniame kontekste teisingumo feminizmas dažnai vaizduojamas kaip „gerasis“ feminizmas, tikint, kad visi palaiko lygias teises, todėl teisingumo feminizmą sunku ginčytis. Kita vertus, lyčių feministės yra „blogosios“ feministės, nes abejoja pagrindinėmis visuomenės taisyklėmis. Galite išgirsti, kad lyčių feminizmas apibūdinamas kaip ekstremalus arba pakraštinis feminizmas, siekiant diskredituoti jo idėjas.
Tiesa, kaip dažnai būna, yra šiek tiek sudėtingesnė. Iš tiesų yra daug skirtingų feminisčių tipų, kai kurios iš jų gali susitapatinti su viena ar kita šios dichotomijos puse. Tačiau kai kurioms feministėms nepatinka toks supaprastintas moterų judėjimo skirstymas į kategorijas, ir jos mano, kad feminisčių lygybės argumentai galiausiai gali pakenkti moterų judėjimui, nes atsisako pripažinti, kad moterų teisės yra susipynusios į sudėtingą socialinį ir kultūrinį tinklą. Lyčių feminizmas ir teisingumo feminizmas dažnai iškyla kaip šiaudų argumentai, dėl kurių moterys atmeta feminizmą, nes jos sako, kad jos nori tik lygių teisių moterims, nesuvokdamos, kad lygių teisių siekimas gali būti sudėtingas ir duobėtas kelias.
Pavyzdžiui, pagal teisingumo feminizmą neabejojama idėja, kad moterys turėtų likti namuose motinomis, o vyrai – šeimos maitintojai, o lytys vertinamos kaip iš esmės skirtingos. Lyčių feminizme šiomis idėjomis abejojama, o tikslas yra padėti sukurti pasaulį, kuriame mergaitės ir berniukai galėtų užaugti tuo, kuo nori būti. Tai peržengia pagrindinį troškimą, pavyzdžiui, vienodo darbo užmokesčio ir vienodo požiūrio pagal įstatymus, ir gilinasi į priežastis, kodėl lyčių vaidmenys vystosi ankstyvame amžiuje ir kaip būtų galima kovoti su neigiamais lyčių stereotipais. Lyčių feministės palaiko de facto seksizmo panaikinimą, o teisingumo feministės linkusios sutelkti dėmesį į de jure arba teisines problemas.