Maisto pramonėje gamintojai naudoja maistinius ingredientus, pvz., miltus ir cukrų, tačiau gali naudoti ir papildomų ingredientų, kurių paprastai maiste natūraliai nėra. Šie ingredientai yra maisto priedai, o šis terminas apima medžiagas, kurios atlieka skirtingas funkcijas. Maisto konservantai yra tik viena maisto priedų grupė.
Maisto priedai ir konservantai daugeliui maisto produktų nėra būtini. Gamintojai naudoja maisto priedus, kad pagerintų kai kurias maisto savybes. Yra daug įvairių priedų, pavyzdžiui, dažikliai ir saldikliai. Priedai, kurie atlieka ne tokias akivaizdžias funkcijas, yra emulsikliai, neleidžiantys riebalams ir vandeniui atsiskirti, arba geliai, suteikiantys stabilias, bet minkštas savybes.
Daugelis šalių turi sąrašą medžiagų, kurias leidžiama naudoti toje šalyje parduodamame maiste. Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje (ES) Europos Komisija leidžia saugius priedus. Jungtinėse Valstijose institucija yra JAV maisto ir vaistų administracija. Valdžios institucijos naudoja priedų tyrimų duomenis, siekdamos įvertinti, ar medžiagos tinkamos vartoti normaliomis koncentracijomis maisto produktuose.
Nors daugelis priedų, pavyzdžiui, dažiklių, tik padidina maisto produkto vizualinį patrauklumą ir dėl to gali padidinti pardavimą, kalbant apie maisto priedus ir konservantus, konservantai pailgina galiojimo laiką. Laikas, kurį maistas gali būti valgomas, yra svarbus tiek gamintojų, tiek mažmenininkų pelnui, taip pat maisto saugai.
Cheminių medžiagų, kurios gali būti ir maisto priedai, ir konservantai, pavyzdžiai yra kalcio propionatas, natrio nitratas ir citrinų rūgštis. Kai kurios iš šių cheminių medžiagų natūraliai randamos maiste, pavyzdžiui, citrinos rūgštis apelsinuose, bet kai kurios – ne, įskaitant natrio nitratą, dažniausiai randamą kumpyje. Yra du pagrindiniai konservantų vaidmenys. Viena yra sulėtinti mikrobų skaidymąsi, o kita – išsaugoti maisto išvaizdą nuo su amžiumi susijusių problemų, tokių kaip spalvos pasikeitimas.
Pagal kai kuriuos maisto priedų termino aiškinimus visos medžiagos, kurios yra ir maisto priedai, ir konservantai, yra dirbtinės cheminės medžiagos. Tradiciniai konservantai, tokie kaip valgomoji druska, kuri taip pat žinoma kaip natrio chloridas, gali būti laikomi maisto priedu ir konservantu, atsižvelgiant į atskirų maisto priežiūros institucijų apibrėžimus. Daugelis maisto produktų gali būti puikiai valgomi be konservantų, pavyzdžiui, balta duona.
Priežastis, kodėl gamintojai į maisto produktus deda konservantų, gali būti dėl praktinių priežasčių. Pavyzdžiui, kepykla, kuri prekybos centre tiekia pjaustytus baltus kepalus, paprastai į duoną turi įpilti konservantų. Duona be konservantų gali išsilaikyti tik vieną dieną, o kitą dieną būti pasenusi, todėl jei vartotojas nori nusipirkti kepaliuką, kuris išliks šviežias tris dienas, į duoną reikia pridėti konservantų.
Prekybos centras taip pat gali ilgiau laikyti duoną lentynose ir nereikės kiekvieną vakarą išmesti duonos likučių. Vartotojui naudinga tai, kad jis gali būti tikras, kad duoną saugu valgyti iki tinkamumo vartoti termino ir nereikės kasdien pirkti naujos duonos. Todėl konservantai gali sumažinti maisto švaistymą ir leisti kepyklai bei prekybos centrui veikti efektyviau.