Kiekvienas asmuo ir įmonė paprastai turi tam tikrą materialųjį ir nematerialųjį turtą, kuris paprastai sujungiamas, siekiant įvertinti bendrą įmonės vertę. Materialus turtas iš esmės yra fiziniai dalykai, tokie kaip pinigai, konstrukcijos ir mašinos. Nematerialusis turtas nėra fizinis ir gali apimti tokius dalykus kaip koncepcijos, prekės ženklo populiarumas ir patentai. Kartais nematerialusis turtas yra pats svarbiausias dalykas, kurį turi įmonė, tačiau jo vertės gali nuolat keistis, todėl gali būti sunku juo pasikliauti. Tiek materialusis, tiek nematerialusis turtas paprastai yra labai svarbus įmonės išlikimui, tačiau nematerialusis turtas dažnai yra labiausiai išsiskirianti įmonės dalis, taigi ir pati vertingiausia.
Pagrindinis materialusis turtas yra pinigai, namai ir įranga. Beveik kiekviena įmonė ir asmuo tokių turės nemažai. Jeigu žmogus turi namą ir kompiuterį, tai į tuos daiktus būtų galima žiūrėti kaip į jo materialųjį turtą. Įmonei materialus turtas gali apimti tokius dalykus kaip gamyklos, vitrinos, investicijos ir kita panaši nuosavybė.
Nematerialusis turtas apima idėjas, koncepcijas ir klientų būklę. Pavyzdžiui, greito maisto franšizė gali susikurti tam tikrą gerą mėsainių reputaciją. Jei dauguma visuomenės nujaučia, kad įmonė gamina geriausius mėsainius, ta reputacija tampa svarbiu nematerialiu turtu. Be jo įmonė gali būti verta daug mažiau, tačiau tai nėra kažkas, kas turi fizinį buvimą.
Buhalteriams dažnai sunku rasti būdų, kaip įvertinti įmones, ir didžioji dalis to kyla dėl sunkumų nustatant bendrą įvairaus materialiojo ir nematerialiojo turto vertę. Apskritai nematerialųjį turtą paprastai yra daug sunkiau įvertinti. Pavyzdžiui, jei buhalteris bandė įvertinti anksčiau minėtą hipotetinį greito maisto užkandį, jam gali kilti sunkumų tiksliai nustatyti, kaip įvertinti įmonės reputaciją. Jam gali būti sunku tiksliai pasakyti, ko tai verta dabar ir ko verta ateityje. Tuo pačiu metu jam gali būti gana lengva nustatyti dolerio vertę materialiam turtui, pavyzdžiui, restoranams, gryniesiems pinigams ir maisto perdirbimo įmonėms.
Siekdami išspręsti šį įprastą įvairaus materialiojo ir nematerialaus turto vertinimo skirtumą, kai kurie buhalteriai sugalvojo keletą metodų. Vienas iš labiausiai paplitusių būdų yra naudoti pradinį skaičių ir nustatyti, kiek dabartinio įmonės pelno gaunama iš nematerialaus turto. Pavyzdžiui, hipotetinis buhalteris iš ankstesnio pavyzdžio gali nustatyti, ką dauguma greito maisto užkandžių gamina ant mėsainių, ir palyginti tai su savo įmonės vidurkiu. Tada vertės skirtumą jis priskirtų „žvaigždžių mėsainio reputacijai“ turtui. Nustatyti, kaip tas turtas laikui bėgant gali pasikeisti, gali būti sudėtingiau ir gali būti naudojami paprasti metodai, kurie nėra būdingi konkrečiam turtui.