Meningitas ir encefalitas yra infekcijos, kurios veikia smegenis. Skirtumas tarp šių dviejų pastebimas smegenų srityje, kurią jie užkrečia. Kiekvienas iš šių infekcinių procesų gali sukelti smegenų uždegimą ar patinimą ir sukelti rimtų šalutinių poveikių ar net mirtį.
Nors abi infekcijos pažeidžia smegenis, meningitas pažeidžia smegenų dangalus arba apsauginę plėvelę primenančią galvos ir nugaros smegenų dangą. Simptomai gali pasireikšti greitai ir dažnai būna stiprus galvos skausmas, sustingęs kaklas ir galimas karščiavimas. Kita vertus, encefalitas pažeidžia pačias smegenis ir pasireiškia į gripą panašiais simptomais. Kiekviena būklė gali atsirasti atskirai arba kartu su kita.
Abi sąlygos gali sukelti problemų, tokių kaip atmintis, koncentracija ir miegas. Kiekviena būklė taip pat gali sukelti sumišimą, pykinimą su vėmimu arba be jo ir galimą traukulių aktyvumą. Meningitas taip pat gali pasireikšti odos spalvos pasikeitimu arba bėrimu. Encefalitas gali sukelti galūnių pojūčių ar jausmų problemų, galimą silpnumą ar net paralyžių.
Infekciją, sukeliančią meningitą ir encefalitą, dažniausiai sukelia bakterijos ar virusai, perduodami artimai kontaktuojant su užsikrėtusiu asmeniu, dažniausiai keičiantis kūno skysčiais. Bakterijos, sukeliančios šias sąlygas, gali išgyventi ir būti transportuojamos per seiles, nosies sekretus ar žarnyno ekskrementus. Šiomis infekcijomis galima užsikrėsti dalinantis asmeniniais daiktais arba net gyvenant arti užsikrėtusio asmens. Patekusi į kūną, infekcija patenka į kraują ir patenka į smegenis.
Meningito ir encefalito sukeltas patinimas gali išnykti savaime, priklausomai nuo infekcijos sunkumo. Rimtas ilgalaikis meningito ir encefalito šalutinis poveikis gali apimti tokius dalykus kaip kalbos, klausos, regos ar atminties sutrikimai ir elgesio ar nuotaikos pokyčiai. Sunkūs bet kurios infekcijos atvejai taip pat gali apimti raumenų koordinacijos praradimą arba negalėjimą pajudinti tam tikros kūno dalies, taip pat vadinamą paralyžiumi, ir smegenų pažeidimus.
Sunkus meningitas gali sukelti tam tikrų organų, ypač inkstų, nepakankamumą. Jei meningitas negydomas, organizmas taip pat gali patirti šoką – gyvybei pavojingą būklę, kai organizmas necirkuliuoja pakankamai kraujo, o tai žymiai sumažina per kūną keliaujančio deguonies ir maistinių medžiagų kiekį.
Encefalitas gali paveikti kvėpavimą, sukeldamas kvėpavimo sutrikimus arba sunkius kvėpavimo sutrikimus. Kvėpavimo sutrikimas, kaip ir šokas, sumažina deguonies judėjimą per kūną. Jei infekcijos procesas yra pakankamai stiprus, organizmas gali patekti į komą, sąmonės netekimą. Meningitas ir encefalitas, negydomi pavojingiausioje būsenoje, gali net sukelti mirtį.