Mikčiojimas ir mikčiojimas yra du terminai, vartojami pakaitomis, nurodant tą patį kalbos sutrikimą. Abi susijusios su problema, kai asmeniui sunku sudaryti žodžius. Prieš tęsdamas žodį, jis gali pailginti tam tikrus skiemenis, dvejoti tarp žodžio arba kartoti skiemenis.
Kitas mikčiojimo ir mikčiojimo terminas yra kalbos sutrikimas. Jis dažniau pasireiškia berniukams nei mergaitėms ir gali tęstis vaikystėje ir suaugus. Būklė gali pablogėti esant stresinėms situacijoms, įskaitant viešą kalbėjimą ar pokalbį su nepažįstamais žmonėmis. Tai nevalingas žodžių pertvarkymas, kuris gali pasireikšti įvairiais modeliais.
Kai kurie mikčiojantys paima vieną žodžio skiemenį ir jį pailgina arba kartoja. Kartais visi žodžiai gali būti kartojami, kol asmuo gali tęsti sakinį. Kitais atvejais sakinys gali būti suskaidytas pagal garsus ar skiemenis, kurie nepriklauso. Kai kuriems žmonėms gali būti priverstinė pauzė tarp žodžių ir skiemenų, o tai gali sukelti nusivylimą, kuris dar labiau pablogina būklę. Sunkumai perteikti prasmę ir užbaigti sakinius bei nusivylimas bendrauti su kitais, kurie pertraukia mikčiojančiojo stabdytą kalbą, gali pakenkti asmens savigarbai.
Sunkūs mikčiojimo ir mikčiojimo atvejai gali apimti kitus fizinius judesius, kurie, atrodo, yra susiję su kalbos sunkumais. Nusivylę suaugusiems ir vaikams gali atsirasti veido kūno tikų, kurie lydi kalbėjimo sunkumų; tai gali būti ypač matoma asmenims, kurių kalbą pertraukia pauzės, kai atrodo, kad fiziškai neįmanoma ištarti žodžių. Bakstelėjimas koja ar gestikuliavimas rankomis yra dažnas tikas.
Daugelis žmonių, kuriems buvo diagnozuotos mikčiojimo ir mikčiojimo problemos, gali rasti būdų, kaip šią problemą išspręsti. Dainavimas ar ritmingas dialogas gali padėti asmeniui išmokti reguliuoti kalbos modelius; poezijos deklamavimas padėjo James Earl Jones susitaikyti su jo mikčiojimu, o daugelis mikčiojančių neturi problemų dainuodami ar skaitydami ką nors ritmiškai. Kitos kalbos terapijos rūšys, padedančios kontroliuoti mikčiojimą ir mikčiojimą, yra paramos grupės, kuriose daugiausia dėmesio skiriama kontroliuojamam kvėpavimui, taip pat lūpų, liežuvio ir burnos judesiams bei pamokų kartojimui. Darbas su kitais, kurie tiesiog leidžia mikčiojančiam jaustis patogiai, gali labai pagerinti asmens kalbą, o kai kuriems žmonėms kalbėjimas su gyvūnais yra paguodžiantis ir gydomasis.