Tarp mikroekonomikos ir makroekonomikos yra nemažai skirtumų, nors apskritai šie skirtumai priklauso nuo kiekvieno ekonomikos aspekto apimties. Mikroekonomika yra susijusi su atskiromis įmonėmis ir vartotojais, įskaitant vartotojų pirkimo įpročius, susijusius su konkrečiu asmeniu ar viena įmone. Kita vertus, makroekonomika žiūri į ekonomiką platesniu mastu ir atsižvelgia į visos šalies arba daugelio šalių, kurios viena kitą veikia finansiškai, finansinę veiklą. Nors tiek mikro, tiek makroekonomika dažnai apima tokių sąvokų kaip pasiūla ir paklausa supratimą, šios sąvokos vertinamos labai skirtingai.
Tiek mikroekonomika, tiek makroekonomika yra apskritai ekonomikos aspektai, kuriuos finansų analitikai ir finansų prognozuotojai paprastai aptaria kartu. Nors yra skirtumų, efektyviausi vadovai ir verslo lyderiai, bandydami suprasti ekonomiką, atsižvelgia į abu. Pagrindinis skirtumas tarp šių dviejų ekonomikos aspektų yra jų mastas. Mikroekonomika nagrinėja atskirus vartotojus ar įmones ir pasiūlą bei paklausą, susijusią su kiekviena šalimi; makroekonomika apima supratimą apie didesnes ekonomikos sistemas ir tai, kaip laikui bėgant keičiasi ir vystosi nacionalinės ekonomikos.
Vienas didžiausių mikroekonomikos ir makroekonomikos skirtumų yra tai, kaip nustatoma ir įvertinama ekonomikos pusiausvyra. Pusiausvyra mikroekonomikoje paprastai atsiranda tada, kai vienos konkrečios įmonės pasiūla ir paklausa yra vienodos. Kita vertus, makroekonomikoje ši pusiausvyra gali būti pasiekta tik tada, kai visuminė pasiūla ir paklausa tarp visų įmonių ir vartotojų namų ūkių yra tolygi. Mikroekonomika ir makroekonomika taip pat gana skiriasi tuo, kaip vertinama pasiūla ir paklausa. Mikroekonomikoje dėmesys sutelkiamas į vieno produkto arba daugiausia vienos įmonės siūlomų produktų pasiūlą ir paklausą, o makroekonomika nagrinėja bendrą visos šalies ar pasaulio ekonomikos pasiūlą ir paklausą.
Dauguma ekonomistų pripažįsta, kad svarbu analizuoti ir suprasti abu šiuos ekonomikos aspektus. Nors jie gali būti laikomi skirtingais ir atskirais ekonomikos komponentais, jie taip pat yra tarpusavyje susiję. Nacionalinės ekonomikos pokyčiai šalyje dažnai daro įtaką atskiroms įmonėms ir namų ūkiams, pavyzdžiui, padidėjusios palūkanų normos, dėl kurių keičiasi vartotojų išlaidų įpročiai ir įmonių išteklių sąnaudos. Mikroekonomiką ir makroekonomiką dažnai lengviausia vertinti kartu kaip būdą, kuriuo pokyčiai vienoje sistemoje veikia kitą: mikroekonomikoje šie pokyčiai vyksta iš apačios į viršų, o makroekonomikoje – iš viršaus į apačią.