„Soft computing“ yra kompiuterių mokslo šaka, kuri remiasi tuo, kad ne visi problemų sprendimai gali būti tiksliai tikslūs. Tai dažniausiai siejama su skaičiavimo technikomis, kurios yra skirtos imituoti biologiją, ypač žmogaus smegenis. Daugumos problemų, kurias sprendžia minkštasis skaičiavimas, neįmanoma lengvai suskirstyti į grynai matematinį metodą.
Norint suprasti minkštojo skaičiavimo sąvoką, būtina suprasti kompiuterio ir žmogaus smegenų skirtumus, ypač jų santykines stiprybes ir pranašumus. Smegenys veikia lėčiau atlikdamos konkrečią užduotį, tačiau yra daug geriau įgudusios vienu metu apsvarstyti kelias galimybes. Kompiuteriai gali skaičiuoti greičiau, bet apsiriboja logiškesniu, vieno dalyko ir laiko požiūriu.
Norėdami pateikti praktinių šių skirtumų pavyzdžių, paieškos sistema per sekundės dalį gali surasti tam tikrą teksto dalį visame indeksuotame žiniatinklyje. Žmogus gali nesugebėti atlikti tos pačios užduoties su lygiaverčiu kiekiu spausdintos medžiagos per gyvenimą. Tačiau kompiuteriai gana prastai atpažįsta vaizdą, pavyzdžiui, veidą. Žmogus žinomą veidą paprastai atpažįsta akimirksniu, o net seniai sutiktą žmogų galima atpažinti per kelias sekundes.
Manoma, kad veido atpažinimo gebėjimų skirtumai atsiranda dėl to, kad žmonės puikiai atsimena veidą kaip visumą, kitaip nei kompiuteris, kuris suskaidytų vaizdą į atskirus pikselius ir palygintų juos po vieną. Tuo tarpu žmogus būtų įsitikinęs, kad pastebės pakankamai panašumų, kad galėtų tvirtai spėti, net jei būtų nedidelių ar net didelių skirtumų. Žmogus paprastai gali atpažinti seno mokyklos draugo veidą, net jei jis labai pasikeitė senstant; žmogus atlieka gerą darbą nustatydamas svarbias savybes, tokias kaip akys ir kaulų struktūra.
Soft computing siekiama pamėgdžioti žmogaus ar kito gyvūno požiūrį į problemų sprendimą. Tai gali apimti neaiškios logikos naudojimą, kuris yra kontrastas tradicinei dvejetainei logikai, kai kiekvienas duomenų elementas yra 1 arba 0, o tai gali būti laikoma vienareikšmiškai neteisinga arba teisinga. Neaiškioji logika leidžia įvertinti duomenų dalį bet kuriame etape nuo 0 iki 1, o tai atitinka begalinį tikslumo laipsnį.
Dažniausiai naudojami minkštieji skaičiavimai, susiję su bandymu nustatyti biologinę struktūrą, tokią kaip smegenys. Tai leidžia mokslininkams daugiau sužinoti apie tai, kaip veikia smegenys ir kaip spręsti neurologines problemas. Minkštoji kompiuterija taip pat gali būti naudojama, kad būtų lengviau kurti programinę įrangą, kuri veiktų pagal žmonėms suprantamą logiką. Jis taip pat gali būti naudojamas kaip hibridinio požiūrio į skaičiavimą pagrindas, derinant žmonių samprotavimo įgūdžius su kompiuterio apdorojimo greičiu ir tikslumu.