Skirtumas tarp mitologijos ir folkloro gali būti gana subtilus, o terminai dažnai vartojami pakaitomis tiek pasauliečių, tiek žinomų mokslininkų. Tačiau vienas įprastas metodas, kurį galima naudoti norint atskirti šiuos du terminus, yra tai, kad kažkas atsižvelgia į istorijos apimtį ir naudoja tai, kad atskirtų mitologiją nuo folkloro. Mitologija paprastai reiškia kažką labai didelio masto ir apimties, dažnai apimantį platų geografinį diapazoną ir tūkstančius metų. Tačiau folkloras paprastai yra mažesnio masto ir dažnai laikomas paprastų žmonių mitologija, nors šios istorijos gali būti taip pat gerai žinomos.
Tiek mitologija, tiek folkloras turi daug idėjų ir aspektų, nors šie terminai gali būti naudojami gana skirtingoms sąvokoms reikšti. Tokio tipo sistemose pasakojamų istorijų mastas ir apimtis dažnai naudojami siekiant jas atskirti. Istorijos mastas nebūtinai reiškia žmonių, apie tai žinomų, skaičių, bet veikiau pačios istorijos pobūdį ir įvykių bei joje aptinkamų veikėjų tipus. Tačiau šis mastas laikui bėgant gali keistis, todėl gali įvykti perėjimas tarp folkloro ir mitologijos.
Paprastai manoma, kad mitologija turi daug didesnį mastą nei folkloras ir apima titaniškus įvykius bei veikėjus. Istorija, pasakojama apie visatos sukūrimą arba pasaulio sukūrimą, paprastai vadinama mitologija. Panašiai mitologijos veikėjai dažnai yra didesnės ir neįmanomos figūros, nei paprastai sutinkami tautosakoje. Tiek mitologija, tiek folkloras apima išgalvotas istorijas ir personažus, tačiau mituose žmonės dažnai yra dieviškos arba nemirtingos būtybės, kovojančios su fantastiškais monstrais ir dalyvaujančios įvykiuose, kurie formuoja pačią pasaulio prigimtį.
Priešingai, folkloras paprastai atsiranda mažesnio masto ir apima intymesnę aplinką, įvykius ir personažus. Tautosakos paprastai apima vietinę aplinką ir įvykius, pavyzdžiui, paaiškinimą, kaip buvo sukurtas netoliese esantis miškas, arba karaliaus, gyvenusio tam tikrame regione, gimimas. Šių veikėjų nuotykiai ir poelgiai taip pat dažnai būna mažesni, pavyzdžiui, mūšis, suteikiantis vietiniam kalnui pavadinimą, arba vietinių fantastinių būtybių tipai. Tačiau šis skirtumas tarp mitologijos ir tautosakos kartais gali būti neryškus, pavyzdžiui, kai mažesnės pasakos tampa didesnės, pavyzdžiui, garsių pasakų raida ar Artūro legenda.