Orkestro salių charakteristikos yra geras garso perdavimas, artikuliacijos atsakas, aido ar aidėjimo valdymas ir dažnių balansas. Kai orkestro salė turi visas šias charakteristikas, žaidėjų pasirodymas per salę vyksta su minimaliais iškraipymais. Taigi šios savybės yra labai svarbios siekiant optimizuoti auditorijos nario klausymosi patirtį ir išlaikyti aukštos kokybės pasirodymus salėje.
Viena iš pirmųjų savybių, į kurią architektai kreipiasi su orkestro salėmis, yra projekcija. Orkestro salėse įprastai telpa keli šimtai ar net tūkstantis ar daugiau žmonių. Tie, kurie yra salės gale, yra toliau nuo atlikėjų, bet tie žiūrovai vis tiek turi lengvai girdėti garsą. Todėl puikiose orkestro salėse – ypač aukštomis lubomis – garsas perduodamas gerai.
Kita būdinga orkestro salėms būdinga artikuliacija yra švari ir trapi. Kompozitoriai dažnai labai rūpinasi, kad nukreiptų garso takelio trukmę ir požiūrį į jį. Kai salė nėra tinkamai suprojektuota, fiziniai pastato aspektai iškraipo tai, ką parašė kompozitorius, net kai žaidėjai labai sunkiai dirba, kad tilptų į erdvę, kurioje jie atlieka savo pasirodymą. Geroje salėje atlikėjų artikuliacija yra teisinga ir nėra „purvina“.
Su projekcijos ir artikuliacijos idėjomis susijęs atgarsis. Aidėjimas – tai garso tęsinys po to, kai garso šaltinis nustoja skleisti triukšmą. Puikiai suprojektuotoje salėje projekcija ir artikuliacija balansuoja. Rezultatas yra tai, kad nors garsas girdisi visoje salėje, salė nesukelia dėmesį blaškančių aidų.
Visi garsai turi tam tikrą dažnį arba garso bangos ilgį. Prastos orkestro salės dažniausiai renkasi aukštesnius dažnius. Vėliau atlikėjai skamba itin sunkiai ir tarsi nebūtų tinkamai įžeminti. Gera salė subalansuoja žemesnius dažnius su viršutiniais taip, kad visas garso spektras atrodytų tolygus ir joks instrumentas neužgožia kitų.
Architektai kontroliuoja keturias pagrindines orkestro salių charakteristikas, pirmiausia reguliuodami didelių atspindinčių paviršių kiekį. Štai kodėl orkestro salių sienos ir lubos dažnai būna neįprastos, o ne plokščios, ir kodėl architektai stengiasi, kad sienos būtų šiek tiek pasvirusios. Tačiau tai tik dalis kontrolės. Architektai taip pat turi pasirinkti tinkamas medžiagas, nes skirtingų medžiagų tankis turi įtakos garso atspindžiui ar sugerimui.
Svarbus aspektas, susijęs su orkestro akustika, yra tai, kad ne visi ansambliai yra vienodi. Pavyzdžiui, didžiulis 100 dalyvių orkestras gali būti nepaprastas, jei atsižvelgiama į tuos pačius akustinius aspektus kaip ir mažas kvartetas. Dėl šios priežasties architektai įtraukia salės reguliavimo būdus, dažniausiai perkeldami plokštes ant lubų ir sienų. Klimato ir drėgmės kontrolė taip pat turi įtakos garso reakcijai.