Kuo skiriasi osteomaliacija ir rachitas?

Apskritai nėra skirtumo tarp osteomaliacijos ir rachito. Tai abu sutrikimai, kurių metu kaulai minkštėja ir silpnėja, dažniausiai dėl vitamino D trūkumo. Vitaminas D reikalingas, kad organizmas tinkamai pasisavintų kalcį ir fosforą, o tai savo ruožtu stiprina kaulus. Taigi, kai organizme trūksta vitamino D, kaulai minkštėja ir silpsta, o tai sukelia sutrikimą, žinomą kaip osteomaliacija ir rachitas. Rachitas yra terminas, vartojamas apibūdinti sutrikimą, kai jis pasireiškia vaikams, o osteomaliacija yra terminas, apibūdinantis sutrikimą suaugusiems.

Žmogaus organizmas vitamino D gauna su maistu ir saulės spinduliais. Osteomaliacija ar rachitu sergantys dėl dietos yra tie, kurie nevartoja pakankamai pieno produktų, ir tie, kurie yra vegetarai. Be to, kūdikiams, maitinantiems krūtimi, kartais gali išsivystyti rachitas, nes motinos piene nėra pakankamai vitamino D. Dėl gyvenimo būdo, kai saulės spinduliai mažai arba visai nėra, taip pat gali išsivystyti osteomaliacija arba rachitas. Šie asmenys suserga per daug būdami patalpoje arba gyvendami klimato sąlygomis, kuriose mažai saulės spindulių.

Osteomaliacija taip pat gali atsirasti dėl pagrindinių sveikatos būklių, trukdančių organizmui įsisavinti arba perdirbti vitaminą D. Pavyzdžiui, celiakija sergančio žmogaus plonoji žarna yra pažeista. Šis pažeistas pamušalas negali pasisavinti vitamino D taip efektyviai kaip sveikas pamušalas, todėl organizmui trūksta vitamino D. Kitos sveikatos būklės, galinčios sukelti osteomaliaciją ar rachitą, yra cistinė fibrozė, inkstų ar kepenų sutrikimai, taip pat kai kurios chirurginės procedūros, pavyzdžiui, skrandžio pašalinimas. Be to, priepuoliams gydyti vartojami vaistai taip pat gali sukelti sutrikimą.

Šių sutrikimų simptomai yra kaulų skausmas ir raumenų silpnumas; kaulų skausmo pavyzdžiai yra kojų, apatinės stuburo dalies ir dubens skausmas. Dėl rachito taip pat gali sulėtėti vaikų augimas, taip pat gali atsirasti skeleto deformacijų, pavyzdžiui, sulenktos kojos. Abiejų būklių gydymas apima vitamino D papildų vartojimą, taip pat kalcio ar fosforo papildus, jei reikia; šis gydymo metodas dažniausiai koreguoja būklę. Tačiau pagrindinės ligos taip pat vaidina svarbų vaidmenį gydant abu sutrikimus, o šių būklių gydymas yra būtinas padedant susidoroti su vitamino D trūkumu. Galiausiai, breketai arba chirurginės procedūros gali ištaisyti kai kurias vaikų skeleto deformacijas.