Daugelis žmonių gali manyti, kad patyčios ir priekabiavimas apima tą pačią nepageidaujamo bauginimo sritį, tačiau reikia atsižvelgti į keletą svarbių skirtumų. Patyčios darbo vietoje ir mokykloje pirmiausia gali būti konfrontacinės ir apimti fizinius grasinimus bei bauginimus, o priekabiavimas darbo vietoje ar mokykloje gali būti labiau besitęsianti psichinės, seksualinės ar fizinės prievartos serija.
Biuro smurtautojas gana dažnai susiduria su savo auka tiesiogiai, o biuro priekabiautojas gali naudoti pasyvesnius-agresyvesnius metodus, kad įbaugintų savo taikinį per atstumą. Patyčios ir priekabiavimas laikomi įžeidžiančiu elgesiu, tačiau teisinės gynimo priemonės nuo patyčių dažnai skiriasi nuo priekabiavimo. Patyčios paprastai laikomos smurtu darbo vietoje, o priekabiavimas dažnai priskiriamas bauginimui darbo vietoje.
Biuro ar mokyklos smurtautojas gana dažnai naudoja savo įspūdingą fizinį buvimą kaip pagrindinį bauginimo taktikos šaltinį. Priekabiautojo auka gali bijoti rimtų fizinių sužalojimų, jei priekabiautojo reikalavimai nebus patenkinti. Kita vertus, biuro ar mokyklos priekabiautojas negali būti fiziškai stipresnis ar įtaigesnis nei jo auka, tačiau auka gali bijoti viešo pajuokos ar asmeninės žalos, jei nebus patenkinti jo ar jos priekabiautojo reikalavimai. Priekabiautojas dažnai remiasi aukos baime patirti fizinį skausmą arba nenoru atsikirsti, o priekabiautojas remiasi aukos baime, kad jis bus sugėdintas ar viešai atskleistas. Biuro smurtautojas susidurs su savo auka koridoriuje, o priekabiautojas gali pasirinkti, kad auka taptų žiaurių biuro pokštų ar negailestingų seksualinių užuominų taikiniu.
Priekabiautojas iš tikrųjų gali turėti valdžią arba būti aukštesniu už savo aukas. Skyriaus vadovas ar meistras galėtų pasinaudoti savo įgaliojimais ir priversti pavaldžius darbuotojus atlikti žeminančias užduotis arba netyčia priimti nepopuliarias pamainines užduotis. Priekabiautojui darbo vietoje dažnai reikia šio sverto kaip viršininkui, kad jo ar jos auka būtų įbauginta. Kita vertus, priekabiautojas darbo vietoje gali būti aukos bendradarbis ar net pavaldinys. Skirtumas tarp patyčių ir priekabiavimo yra tas, kad priekabiavimas gali pasireikšti kaip neprašytas seksualinis pažanga, įžeidžiantys juokeliai, tyčinis nesusikalbėjimas, biuro paskalos ar sabotažas darbo vietoje.
Kitas svarbus skirtumas tarp patyčių ir priekabiavimo yra tai, kaip tokie incidentai gali būti sprendžiami teisiškai. Biuro chuliganas, kuris savo elgesį eskaluoja iki realaus fizinio kontakto su auka, gali būti suimtas ir apkaltintas užpuolimu. Auka gali dokumentuoti ir pranešti apie priekabiautojo grasinimus patikimam viršininkui arba žmogiškųjų išteklių direktoriui, kuris gali imtis reikiamų veiksmų, kad atskirtų smurtautoją nuo jo darbo. Tačiau seksualinio ar fizinio priekabiavimo atvejai, nesusiję su tikru smurtu, turi būti sprendžiami taikant kitokias teisines procedūras. Aukai gali tekti pateikti išsamią ataskaitą, kurioje būtų dokumentuojami konkretūs priekabiavimo darbo vietoje atvejai. Tariamam priekabiautojui gali būti suteiktos lygios galimybės tuos reikalavimus nagrinėti teisme arba arbitražo procese. Iš esmės patyčios darbo vietoje yra priekabiavimas, akcentuojant fizinį bauginimą, o priekabiavimas darbo vietoje pažeidžia aukos pilietines teises su fizinio bauginimo elementu arba be jo.