Literatūroje, pavyzdžiui, legendose apie Šventojo Gralio paieškas ar Kenterberio pasakojimus, terminai „quest“ ir „piligrimystė“ labai skiriasi. Skaitant medžiagą tai padeda suprasti šiuos skirtumus, nes jie gali padaryti diskusiją ir kūrinio analizę aiškesnę ir patrauklesnę.
Piligriminė kelionė – tai kelionė su konkrečiu tikslu. Žinokite, kaip pasiekti tikslą, pavyzdžiui, Meką, Kenterberio bažnyčią ar Lurdą. Kas atsitinka piligriminės kelionės pabaigoje, nežinoma. Ar rasi dvasinį nušvitimą? Ar vienas bus stebuklų liudininkas? Daugeliu atvejų piligriminę kelionę galima pavadinti orientuota į tikslą.
Ir atvirkščiai, ieškojimas yra kažko, kurio vieta nežinoma, paieška. Pasibaigus tikimasi ką nors rasti, pavyzdžiui, Šventąjį Gralį. Tačiau užduotys pirmiausia yra orientuotos į kelionę. Didžiausią reikšmę turi kelionė, kuri paruošia gauti žinomos naudos.
Pavyzdžiui, Šventojo Gralio radimas yra esminis Dievo dvasinių savybių pripažinimas. To tikimasi. Vis dėlto nėra šio plano. Akivaizdu, kad ieškojimas taip pat yra būdas patikrinti, ar žmogus yra pasirengęs rasti tai, ko jis ar ji ieško.
Gralio legendose tai gana akivaizdu. Daugumai riterių nepavyksta rasti Gralio, nes jiems trūksta dvasinio gebėjimo būti Dievo akivaizdoje. Jie nepasiseka, nes nesupranta, kaip patekti į Gralį. Vienintelis būdas ten patekti yra įrodyti save per kelionę.
Skirtingai nuo ieškojimo, piligriminė kelionė paprastai turi kelių žemėlapį. Dalis piligriminės kelionės paruošia dvasią sąveikai su dieviškumu. Tai ypač pasakytina apie šiuolaikinį hadžą – daugelio musulmonų piligriminę kelionę į Meką. Šie piligrimai vaikšto Mahometo pėdomis. Kelyje jie patiria nepriteklių, diskomfortą ir sunkumus. Tačiau kai šalia jų yra daug kitų keliautojų, sunku pasiklysti.
Kaip ir ieškojimai, piligriminės kelionės trūkumai galiausiai gali turėti įtakos tam, kaip galima reaguoti į kelionės tikslą. Tačiau esantys piligriminėje kelionėje pasieks tikslą. Ieškojimas gali niekada nesibaigti ir žmogus niekada negali būti pasirengęs rasti tai, ko ieško.
Kritiškai analizuodami literatūrą daugelis teigia, kad tam tikri kūriniai yra ieškojimai arba piligriminės kelionės. Pavyzdžiui, Dantės „Dieviškoji komedija“ sukelia šią diskusiją. Daugelis kritikų teigia, kad Dantė iš esmės siekia surasti dieviškąjį, kuriam atstovauja Rojus ir Beatričė. Dante, kaip veikėjas, nėra tikras, ar kada nors pasieks savo tikslą, tačiau kiekvienas jo kelionės žingsnis daro jį dar labiau pasiekęs.
Ir atvirkščiai, kai kurie kritikai teigia, kad Dantė yra piligriminėje kelionėje. Kelionėje jis visada vadovaujasi, todėl jo kelias tikrai pasieks galutinį rezultatą – suras dangų ir savo prarastą meilę Beatričę. Tačiau daugelis kritikų prieštarauja, kad jei Dantės kelias iš tikrųjų būtų piligriminė kelionė, tikroji kelionė nebūtų išsamiai aprašyta.
Daugelis taip pat vartoja terminus ieškojimas ir piligrimystė, kai aptarinėja idealius gyvenimo būdus. Darbas kaip Piligrimo pažanga reiškia žmogaus kovą per pagundas pasiekti žinomą tikslą. Vientisas susitelkimas į tikslą yra svarbesnis nei kelionės aspektai.