Poveikis ir poveikis turi panašias reikšmes ir panašų tarimą, todėl kartais sunku žinoti, kurį iš jų naudoti. Paprastai tariant, žmonės gali suprasti skirtumą žiūrėdami, kokį gramatinį žodį vaidina žodis: afektas beveik visada naudojamas kaip veiksmažodis, o poveikis dažniausiai naudojamas kaip daiktavardis. Kai kurie žmonės taip pat naudoja gudrybes, kad padėtų jiems atsiminti, pavyzdžiui, mnemoniką. Taip pat yra keletas bendrų afekto ir efekto naudojimo išimčių, daugiausia psichologijos kontekste.
Dažni afekto naudojimo būdai
Afektas pirmiausia naudojamas kaip veiksmažodis. Jis turi dvi pagrindines reikšmes, kurios yra glaudžiai susijusios. Dažniausiai tai reiškia paveikti ką nors ar ką nors fiziškai arba psichologiškai, pavyzdžiui, „Paveikslas jį taip stipriai paveikė, kad jis negalėjo kalbėti“ arba „Užtvankos nulaužimas paveikė vandens lygį pasroviui“. Tai taip pat gali reikšti apsimesti, kad kažką jaučia ar galvoja, pvz., „Ji paveikė susidomėjimą menu“ arba „Jis paveikė suprasti, ką ji sako, nors iš tikrųjų buvo sutrikęs“.
Bendras poveikio naudojimas
Žodis efektas pirmiausia naudojamas kaip daiktavardis. Jis turi daug susijusių reikšmių, tačiau paprastai jis reiškia kažko rezultatą, galią, kurią kažkas gali turėti, kad būtų pasiektas konkretus rezultatas, arba gamtos reiškinį. Pavyzdžiui, „Rinkimų poveikis buvo naujas jėgų balansas“ rodo tiesioginį rezultatą, o „Paveikslo poveikis jam buvo įkvėpimas jo paties darbui“ sutelkia dėmesį į galią, reikalingą tam, kad kažkas įvyktų. Reiškiniai dažnai dar vadinami efektais, tokiais kaip „fotoelektrinis efektas“ arba „šiltnamio efektas“.
Afekto išimtys
Afektas retai naudojamas kaip daiktavardis, dažniausiai psichologijos ar sociologijos kontekste. Šiuo atveju žmogaus afektas yra jo nuotaika arba psichinė būsena. Emocijų trūkumas, vadinamas plokščiu afektu, iš tikrųjų yra kelių psichinių būklių, įskaitant šizofreniją, simptomas. Dar rečiau afektas vartojamas archajiškai, kaip žodis, reiškiantis jausmą, kurį kažkas gali prisiimti – pozą ar nusiteikimą, pvz., „Jos afektas buvo mokymosi ir malonės jausmas, bet tie iš mūsų, kurie ją pažinojome, žinojome geriau“. Abiem šiais atvejais akcentuojama išvaizda: kokios nuotaikos žmogus atrodo ir kaip jis elgiasi, nors tikrieji jo jausmai ar asmenybė gali skirtis.
Efekto išimtys
Poveikis kartais taip pat naudojamas kaip veiksmažodis, paprastai nurodant kažką, kas tiesiogiai sukelia ką nors kita. Gramatiškai tai užima objektą ir dažnai pridedama „-ed“ galūnė. Pavyzdžiui, asmuo gali pasakyti: „Rinkimai pagaliau padarė pokyčius, kurių žmonės tikėjosi“, naudodamas poveikį kaip veiksmažodį, reiškiantį „sukėlė“. Šis vartojimas yra šiek tiek dažnesnis nei daiktavardis afektas, bet vis tiek daug rečiau nei įprastas efekto kaip daiktavardis.
Klaidų išvengimas
Kadangi afektas ir poveikis paprastai laikosi tam tikrų gramatinių vaidmenų, skaitytojai dažnai gali žinoti, kurį iš jų pasirinkti, nustatydami žodžio paskirtį sakinyje. Kai kurie žmonės taip pat naudoja mnemoninius įtaisus, kad padėtų jiems atsiminti, pavyzdžiui, veiksmažodis yra veiksmo žodis, o veiksmas ir afektas prasideda raide „a“. Viena iš dažniausiai daromų klaidų yra paveikimas arba atliktas pakeitimas poveikiu ir poveikiu, nes skirtumas tarp jų yra subtilus: pirmoji reiškia ką nors tiesiogiai sukelti, o antroji reiškia ką nors paveikti. Kai ketinimas neaiškus, afekto pasirinkimas kaip veiksmažodis yra daug labiau tikėtinas.