Visose pasaulio švietimo sistemose švietimas paprastai skirstomas į pradinį ir vidurinį mokslą, o mokiniai taip pat gali siekti vidurinio išsilavinimo daugelyje sistemų. Skirtingose švietimo sistemose ribos tarp kiekvieno švietimo tipo skirsis. Daugeliu atvejų pradinis ugdymas apima pirmuosius šešerius–aštuonerius vaiko mokymosi metus, o vidurinį išsilavinimą – paauglystės metus.
Daugelis švietimo sistemų visame pasaulyje reikalauja, kad vaikas gautų bent pradinį išsilavinimą. Kai kuriose sistemose vidurinis išsilavinimas taip pat yra privalomas. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose daugumoje valstijų reikalaujama, kad vaikas įgytų pradinį ir vidurinį išsilavinimą. Besivystančiose pasaulio šalyse, nors pradinis išsilavinimas gali būti prieinamas, dažnai nerealu, kad vaikai jį lankytų dėl tokių priežasčių kaip transportas ir poreikis padėti šeimai užsidirbti pinigų ar rūpintis namais. Daugelis tarptautinių organizacijų, tokių kaip Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO), vadovauja siekdamos užtikrinti, kad visi vaikai gautų bent pagrindinį pradinį išsilavinimą.
Skirtumas tarp pradinio ir vidurinio išsilavinimo įvairiose sistemose gali skirtis, o kai kuriose švietimo sistemose taip pat naudojamas vidurinės mokyklos arba vidurinės mokyklos skyrimas kaip pereinamasis laikotarpis tarp pradinio ir vidurinio išsilavinimo. Daugumoje sistemų pradinis ugdymas prasideda maždaug penkerių ar šešerių metų amžiaus ir tęsiasi tol, kol vaikas sulaukia maždaug 12 ar 13 metų paauglystės. Daugumoje švietimo sistemų vidurinis ugdymas trunka dvejus ar ketverius metus.
Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose pradinis ugdymas pradedamas nuo penkerių ar šešerių metų ir tęsiasi iki šeštos klasės, daugelyje sistemų. Tada vidurinė mokykla tęsiasi dvejus ar trejus metus, o tada mokinys įstoja į vidurinį išsilavinimą. Mokinio privalomasis mokslas baigiasi, kai mokinys sėkmingai baigia ketverių metų vidurinį išsilavinimą. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Meksikoje, mokinio vidurinis išsilavinimas baigiasi sulaukęs 15 ar 16 metų, tada vaikas gali pasirinkti stoti į technikos mokyklą, įgyti aukštąjį išsilavinimą arba ieškoti darbo.
Baigę vidurinę mokyklą, dauguma švietimo sistemų suteikia studentams galimybę siekti aukštojo mokslo, pateikiant prašymą stoti į aukštesnio lygio mokymo įstaigą, dažnai vadinamą kolegija arba universitetu. Daugumoje sistemų priėmimas į kolegiją ar universitetą yra konkurencingas. Įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą, studentas gali įgyti bakalauro, magistro ar daktaro laipsnį.