Esminiai skirtumai tarp priekinės ir užpakalinės hipofizės atsiranda, kai kiekviena dalis susiformuoja embrione. Užpakalinė hipofizė susidaro iš besivystančio pagumburio neuronų, besiformuojančių žmogaus smegenų apačioje, o priekinė hipofizė – iš odos audinio, kilusio iš burnos stogo. Priekinė hipofizė tampa endokrinine liauka, gaminančia ir išskiriančia organizmui hormonus, o visiškai susiformavusi jungiasi su užpakaline hipofize. Tuo tarpu užpakalinė hipofizė lieka sujungta su pagumburiu, veikdama kaip pagumburio gaminamų hormonų saugykla ir iš jos gaudama pranešimus, reguliuojančius, kada hormonai turi išsiskirti į priekinę hipofizę ir per ją. Nors priekinė ir užpakalinė hipofizės organai glaudžiai bendradarbiauja reguliuodami hormonus, iš esmės tai yra du skirtingi organai pagal fiziologiją ir funkciją.
Medicininis hipofizės terminas yra hipofizė. Jį sudaro adenohipofizė arba priekinė skiltis ir neurohipofizė, arba užpakalinė dalis. Abu yra tiesiogiai valdomi neuronų ir aksonų pasiuntinių iš pagumburio ir turi vietinį kraujagyslių tinklą su pagumburiu. Šis arterijų, venų ir kapiliarų tinklas jungiasi prie organizmo kraujotakos ir perneša hormonus į kitus endokrininius organus, tokius kaip skydliaukė, kiaušidės, antinksčiai ir kitos liaukos. Šios liaukos taip pat siunčia grįžtamojo ryšio signalus į užpakalinę hipofizę, kuri koreguoja hormonų išsiskyrimą pagal kūno poreikius.
Hipofizės priekinėje dalyje išsivystę hormonai reguliuoja fiziologinius procesus, susijusius su augimu, dauginimu ir medžiagų apykaita. Pavyzdžiui, jis išskiria hormonus, kai gauna signalą iš pagumburio pristatyti augimo hormonus į kaulus; arba kai iš kitos kūno dalies išsiskiria oksitocinas, kuris skatina priekinę hipofizę išsiskirti hormonus, skatinančius krūtimi maitinančių motinų pieno liaukų susitraukimus. Hipofizės priekinėje dalyje adrenokortikotropinis hormonas (AKTH) siunčiamas į antinksčius, kad paskatintų gliukokortikoidų gamybą, kad būtų galima reaguoti į streso reakcijas ar baimę. Endorfinų išsiskyrimas sukuria geros savijautos jausmą, kuris atsveria skausmą ar pavojaus signalus, skatinančius adrenalino išsiskyrimą.
Užpakalinė hipofizė, skirtingai nei priekinė, nėra liauka; šis organas yra kraujagyslių tinklo ir nervinių takų rinkinys nuo pagumburio iki priekinės hipofizės. Jis negamina hormonų; veikiau kaupia juos pagumburiui, kuris gali juos išskirti, kai gaunamas signalas veikti kartu su kitais priekinės hipofizės hormonais. Iš užpakalinėje dalyje esančios saugyklos pagumburio signalu gali išsiskirti vazopresino hormonai, kurie reguliuoja vandens susilaikymą inkstuose arba gali padidinti kraujospūdį.
Naudojant didelio galingumo elektroninius mikroskopus, fiziologiniai skirtumai tarp priekinės ir užpakalinės hipofizės ląstelių yra lengvai matomi. Priekinės ląstelės aiškiai yra endokrininės ląstelės, o užpakalinės – nervinės ląstelės. Priekinės ir užpakalinės hipofizės kontrolė taip pat rodo, kad priekinę hipofizę kontroliuoja krauju perduodami išskyrimo veiksniai iš pagumburio, o nerviniai signalai kontroliuoja užpakalinę hipofizę.