Pyktis ir pyktis yra dvi agresyvios emocinės reakcijos formos, kurias gali sukelti situacijos, kurios yra varginančios, skausmingos ar grėsmingos. Skirtumas tarp pykčio ir pykčio yra laipsnio klausimas. Nors pyktis yra tinkamas atsakas į kai kurias situacijas, įniršis gali sukelti nekontroliuojamą ir smurtinį elgesį. Pyktis yra susijęs su sveikatos būkle, vadinama protarpiniu sprogstamu sutrikimu, ir su pavojingu socialiniu elgesiu, pavyzdžiui, pykčiu keliuose. Įniršis ir pyktis yra fiziologinių veiksnių, sukeliančių ekstremalias žmonių ir kitų gyvūnų grėsmes, pasekmės.
Visi padarai turi įsišaknijusius, instinktyvius atsakus į suvokiamas grėsmes, kartais vadinamus kovos arba bėgimo refleksu. Aukštesniems gyvūnams, įskaitant žmones, šias reakcijas valdo hormonai ir emocinis smegenų centras – migdolinis kūnas. Šis primityvus, bet esminis organas neskiria tikros grėsmės gyvybei ir galūnėms nuo mažiau rimtų grėsmių, tokių kaip grubus elgesys. Štai kodėl žmonės kartais reaguoja su pykčiu, kuris yra neproporcingas situacijai. Ekstremaliais atvejais tai gali sukelti įniršio poelgius, kurie yra pavojingi asmeniui ar aplinkiniams.
Pyktis yra stipri emocija, kuri kartais gali įveikti geresnį žmogaus sprendimą. Tačiau tai yra tinkamas atsakas į daugelį situacijų, todėl pyktį galima išreikšti sveikais ir konstruktyviais būdais, kurie gali išspręsti problemą nesiimant įžeidžiančio elgesio ar smurto. Pavyzdžiai: griežtai suformuluoti pranešimai atitinkamoms institucijoms, nesmurtiniai protestai ir net teisiniai veiksmai. Daugelis terapeutų ir konsultantų siūlo pykčio valdymo programas, kad išmokytų skirtumą tarp sveikų ir nesveikų atsakymų.
Įniršis ir pyktis kyla dėl migdolinio kūno gebėjimo nepaisyti racionalaus mąstymo, vadinamojo „migdolinio kūno užgrobimo“, kuris gali būti gyvybiškai svarbus gyvybei pavojingose situacijose. Tačiau kasdieniame gyvenime dauguma žmonių yra priversti slopinti piktus jausmus, net kai to reikia. Tai gali sukelti emocinių problemų, tokių kaip protarpinis sprogstamasis sutrikimas. Dėl to žmogus imasi pykčio, reaguodamas į santykinai nedidelius rūpesčius, tokius kaip eismo įvykiai. Dažnai žmonės vėliau praneš, kad „užmušė“ ir negalėjo kontroliuoti savo elgesio.
Šie incidentai tapo tokie dažni, kad naujienų žiniasklaida sugalvojo frazę „kelių įniršis“ ir vėlesnius variantus, pavyzdžiui, „oro įniršis“, reiškiančius smurtinius išpuolius prieš komercinius lėktuvus. Nekontroliuojamas įniršis taip pat gali sukelti smurtą ir žmogžudystes, pavyzdžiui, masines šaudynes mokyklose ir darbo vietose. Psichikos sveikatos specialistai siūlo būdų, kaip pyktis ir pyktis nekontroliuojami. Meditacija, gilus kvėpavimas ir panašūs metodai pasirodė esą veiksmingi padedant žmonėms išlikti ramiems net ir krizės metu. Fizinė veikla, tokia kaip kontaktinis sportas, leidžia žmonėms išreikšti agresyvų elgesį socialiai priimtinais būdais.