Bendrasis vidaus produktas (BVP) turi daug skirtingų matavimų, įskaitant realųjį BVP ir potencialų BVP, tačiau šie skaičiai dažnai yra tokie panašūs, kad gali būti sunku suprasti skirtumus. Realusis BVP ir potencialus BVP infliaciją traktuoja skirtingai, nes potencialus BVP yra pagrįstas pastovia infliacija, o realusis BVP gali keistis. Potencialus BVP yra įvertinimas, kuris kiekvieną ketvirtį dažnai nustatomas pagal realųjį BVP, o realusis BVP apibūdina faktinę šalies ar regiono finansinę būklę. Jis pagrįstas pastoviu infliacijos lygiu, todėl potencialus BVP negali kilti aukščiau, tačiau realusis BVP gali kilti. Kaip ir infliacijos lygis, šiuose BVP matavimuose nedarbas vertinamas kaip pastovus arba kintamasis.
Teigiama ar neigiama infliacija yra veiksnys, nuolat veikiantis šalį ar regioną. Nors tai tiesa, realusis BVP ir potencialus BVP infliaciją traktuoja skirtingai, todėl dažnai skiriasi nuo nedidelio iki didelio. Esant potencialiam BVP, infliacija traktuojama kaip pastovi, todėl rodiklis niekada nesikeičia. Skaičiuojant realųjį BVP, naudojamas faktinis infliacijos lygis, kuris gali keistis. Potencialaus BVP infliacijos lygis paprastai kiekvieną ketvirtį nustatomas iš naujo į infliacijos lygį, susidariusį su realiuoju BVP.
Realusis BVP yra tikslesnis iš realaus BVP ir potencialaus BVP matavimų, nes jis apibūdina, kaip šaliai ar regionui iš tikrųjų sekasi finansiškai. Potencialus BVP naudojamas kaip įvertinimas, nurodantis, kaip gerai šalis ar regionas gali pasirodyti per ketvirtį, tačiau tikrasis matavimas gali būti visiškai kitoks. Tai reiškia, kad realusis BVP dažnai naudojamas norint pamatyti, kaip šaliai ar regionui sekėsi praėjusį ketvirtį, o potencialus BVP naudojamas kaip kito ketvirčio matavimo priemonė.
Jis pagrįstas apskaičiuotu infliacijos lygiu, todėl potencialus BVP negali pakilti daugiau nei numatoma jo vertė. Realusis BVP per ketvirtį gali drastiškai pasikeisti, atsižvelgiant į gamybos apimtis ir infliaciją. Nors potencialus BVP dažnai laikomas priemone, leidžiančia parodyti didžiausią šalies ar regiono BVP vertę, realusis BVP kartais gali būti didesnis nei potencialus BVP.
Nedarbas yra veiksnys, galintis turėti įtakos gamybai, infliacijos lygiui ir bendrai šalies ar regiono vertei. Panašiai kaip ir infliacijos lygis, potencialus BVP nedarbą traktuoja kaip pastovų, o realusis BVP matuoja faktinį nedarbo lygį. Nedarbo lygis paprastai nesikeičia tiek, kiek infliacijos lygis, todėl tai turi mažiau įtakos BVP vertei.