Būtų neteisinga sąvokas sektantiškas ir pasaulietinis vertinti kaip visišką priešingybę. Kai kuriais atvejais jie gali būti priešingi vienas kitam. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis pasaulietiniai žmonės taip pat gali būti sektantai. Taigi šie žodžiai yra pusiau susiję ir gali reikšti priešpriešą arba bendrumą.
Sektantas paprastai apibrėžiamas kaip tam tikra sekta, dažnai religinė. Pavyzdžiui, sektantiška įtampa tarp katalikų ir protestantų Airijoje sukėlė daugybę metų ne tik blogų jausmų, bet ir smurto. Sektantizmas apima idėją, kad konkreti sekta, kuriai priklauso vienas, yra teisinga ir tinkama, o kiti, priklausantys kitoms sektoms, net jei jie vis dar priklauso tai pačiai religinei grupei, yra visiškai neteisingi. Nors protestantizmas ir katalikybė yra krikščioniški, kai žmonės mano, kad viena sekta yra geresnė už kitą arba kad viena sekta yra teisingesnė už kitą, sektantizmas gali imti viršų ir sukelti diskriminaciją bei smurtą.
Sektantas nebūtinai reiškia religijos sektas (sunitų, šiitų ar protestantų, katalikų). Tai taip pat gali reikšti visuomenės sektorius arba tuos, kurie priskiria nereliginius įsitikinimus. Pavyzdžiui, ateistų grupės gali būti vadinamos sekta arba kasta Indijoje gali būti laikoma sekta. Būtent tada sąvokos sektantiškas ir pasaulietinis gali tapti tarpusavyje susijusios. Pasaulietinis yra apibrėžiamas kaip nereligingas, nesusijęs su bažnyčia arba pasauliečio statusu religijoje. Tai nereliginė, o terminus sektantiškas ir pasaulietinis galite vartoti kartu, norėdami pasiūlyti nereliginę grupę ar sektorių. Pasaulietinis sektantas gali būti tas, kuris nepriskiria tam tikros religijos ir priklauso žmonių, kurie dalijasi šiais įsitikinimais, sektai.
Be to, kai religinė įtampa tarp dviejų grupių yra ypač didelė, sektantiškumas ir pasaulietiškumas gali būti susiję su tuo, kad bet kurios grupės religiniai lyderiai netoleruoja pasauliečių veiksmų sektoje. Religinis lyderis gali pasmerkti smurtą tarp dviejų grupių kaip pasaulietinį sektantizmą. Taip tikrai nutiko daugeliui islamo religinių lyderių, tiek sunitų, tiek šiitų sektų.
Nors kai kurie religiniai lyderiai toleruoja ir skatina smurtą tarp dviejų islamo sektų, kiti lyderiai, imamai, prieštarauja besitęsiančiam sektantiškam smurtui ir dėl šio elgesio kaltina „pasaulietišką“ arba pasauliečių neteisingą Korano supratimą. Jie sieja sąvokas sektantas ir pasaulietis teigdami, kad tie, kurie nesimokė ir netapo religiniais lyderiais, yra pasaulietiniai sektantai, kurie neturi teisės kalbėti už religiją apskritai.