Sintezė ir antitezė yra du dialektinio argumento elementai, trečiasis yra pradinė tezė. Skirtumas tarp sintezės ir antitezės yra tas, kad antitezė yra idėja, prieštaraujanti kitai, o sintezė sujungia dvi priešingas idėjas. Tikėtina, kad prieštaravimas įvyks, kai pateikiama tezė, tačiau negarantuojama, kad sintezė įvyks, nebent abu pagrindiniai veikėjai nuspręs eiti į kompromisą arba kas nors nuspręs dėl jų.
Vienas iš sintezės ir antitezės panašumų yra tas, kad nė vienas iš jų negali egzistuoti be tezės. Jų santykis su pagrindine teze nusako skirtumus tarp jų. Tezė gali būti pasiūlyta laiške, straipsnyje ar kalboje, išdėstant idėją ir ją išplėtodama pavyzdžiais bei motyvais. Siekiama, kad skaitytojai ir klausytojai pritartų idėjai.
Tezės pavyzdį pateikė šventasis Augustinas Hipietis, romėnų teologas, išdėstęs gimtosios nuodėmės idėją. Jis tikėjo, kad visi kūdikiai gimsta nuodėmingi ir pateks į pragarą, jei nebus pakrikštyti. Net ir po krikšto visi žmonės tebėra nuodėmingi be Dievo pagalbos. Jis tikėjo, kad predestinacija, o ne geri darbai sprendžia, ar kas nors pateks į dangų, ar ne.
Antitezė yra priešinga pozicija tezei. Jis taip pat išdėstytas kalboje arba raštu, taip pat bandoma įtikinti žmones sutikti su tuo, o ne su teze. Pelagijus, britų kunigas, pasiūlė priešingą idėją Augustino idėjoms apie gimtąją nuodėmę. Pelagijus tikėjo, kad kūdikiai gimsta nekalti ir žmogus gali užsitarnauti vietą danguje, jei darys gerus darbus ir gerai gyvens.
Vienas didelis skirtumas tarp sintezės ir antitezės yra tas, kad nors antitezė yra įprasta reakcija į tezę, sintezės gamyba nėra. Sintezė bando rasti bendrą kalbą tarp dviejų argumentų. Tai leidžia suprasti, kad tiek tezės šalininkas, tiek priešpriešos šalininkas nori aptarti šį klausimą ir padaryti išvadą. Tai gali padaryti trečiasis asmuo arba tezės ir antitezės kūrėjai kartu.
Dažnai taip nėra. Su Augustinu ir Pelagiju nei vienas, nei kitas, ypač Augustinas, nenorėjo eiti į kompromisus. Tada Bažnyčia nusprendė šiuo klausimu ir buvo Augustino naudai. Dėl to Pelagijus buvo pasmerktas kaip eretikas ir visą likusį gyvenimą persekiojamas. Bažnyčia nusprendė, kad negali būti jokios sintezės ir antitezės, tik tezė.
Kai randami pagrindiniai susitarimo taškai, sintezė bando suderinti kitus tezės ir antitezės elementus. Jei Katalikų bažnyčia būtų privertusi Augustiną ir Pelagijų susėsti ir eiti į kompromisus, jie būtų sudarę sintezę kartu. Pelagijus galėjo sutikti, kad žmogus yra nuodėmingas, bet Augustinas būtų pasigailėjęs kūdikių, leisdamas nekrikštytam kūdikiui patekti į dangų, o ne į pragarą.