Kuo skiriasi šizofrenija ir daugialypis asmenybės sutrikimas?

Dažnai šizofrenija ir daugybinis asmenybės sutrikimas (MPD) yra painiojami, o kai kurie žmonės mano, kad tai yra tas pats. Tiesą sakant, tai yra du aiškiai skirtingi sutrikimai. Šizofrenija yra smegenų sutrikimas, su kuriuo kai kurie žmonės gimsta – jis gali būti paveldimas, tačiau simptomai paprastai nepasireiškia daugelį metų. Vyrams simptomai dažnai išryškėja vėlyvoje paauglystėje arba 20-ųjų pradžioje; moterims simptomai dažnai pasireiškia 20 ar 30 metų amžiaus. Kartais simptomai atsiranda vaikystėje, tačiau tai būna retai.

Kai žmogus serga šizofrenija, jis patiria haliucinacijas ir kliedesius, mato dalykus, kurių nėra, ir tiki dalykais, kurie akivaizdžiai nėra tiesa. Pavyzdžiui, vakarienės metu jis gali matyti demonus, sėdinčius šalia jo, arba manyti, kad jis yra Dievo sūnus. Asmuo, sergantis šia liga, taip pat kenčia nuo sutrikusio mąstymo, sumažėjusio dėmesio ir susikaupimo problemų. Paprastai sergantieji šiuo sutrikimu socialiai atsiriboja. Taip pat dažnai žmonės, sergantys šia liga, atrodo be išraiškos ir praranda gebėjimą inicijuoti bei įgyvendinti planus.

Dažnai šizofrenija sergantis žmogus patikės, kad balsai, kuriuos jis girdi, padeda jį kontroliuoti arba pakenkti. Tikėtina, kad jis labai išsigandęs. Jis gali sėdėti valandų valandas nejudėdamas ir nekalbėdamas, o kalbėdamas gali neturėti prasmės. Tačiau kai kurie šiuo sutrikimu sergantys žmonės elgiasi kaip įprasta, kol nepradeda kalbėti, o kiti sužino, ką galvoja. Šis sutrikimas taip pat pasižymi nerangiais, nekoordinuotais judesiais ir nesugebėjimu pasirūpinti savimi ar dirbti.

Pagrindinis skirtumas tarp daugialypės asmenybės sutrikimo ir šizofrenijos yra tas, kad asmenys, turintys daugybinį asmenybės sutrikimą, negimsta su juo. Šią psichinę būseną sukelia kažkas, kas atsitinka gyvenime, ir paprastai ji yra susijusi su vaikystėje patirta trauma, pavyzdžiui, fizine ar seksualine prievarta. Pacientas, sergantis šiuo sutrikimu, išsiugdo papildomas asmenybes, kaip būdas susidoroti su traumuojančiu įvykiu. Kad būtų diagnozuotas MPD, asmuo turi turėti bent vieną pakitusią asmenybę, kuri kartais kontroliuoja asmens elgesį.

Žmogus, sergantis MPD, gali išsivystyti iki 100 asmenybių, tačiau vidurkis yra 10. Ji gali įgyti tos pačios lyties, skirtingos lyties arba abiejų lyčių asmenybes vienu metu. Kartais MPD pacientė netgi perima savo skirtingų asmenybių fizines savybes, pavyzdžiui, tam tikrą vaikščiojimo ar judėjimo būdą. Be to, dažnai pasitaiko depresija ir savęs žalojimas.

Yra keletas būdų, kaip šizofrenija ir daugialypės asmenybės sutrikimas yra panašūs. Šizofrenija sergantis asmuo gali turėti haliucinacijų, ir nors haliucinacijos pasireiškia ne visais MPD atvejais, maždaug trečdalis pacientų jas patiria. Žmonėms, sergantiems MPD, vaikystėje taip pat gali atsirasti elgesio problemų, taip pat sunku susikaupti atliekant mokyklinius darbus. Dėl to kai kurie sutrikimą gali supainioti su šizofrenija, nes šios problemos dažnai atsiranda ir vaikams ar paaugliams, sergantiems šizofrenija.
Didelis skirtumas yra abiejų sutrikimų atsiradimo amžius. Nors šizofrenija dažniau išsivysto tiems, kurie artėja prie pilnametystės arba kuriems jau yra 20 ar 30 metų, vidutinis daugialypės asmenybės sutrikimo pasireiškimo amžius yra 5.9 metų. Tačiau žmonės, turintys abi sąlygas, yra panašūs tuo, kad dažniau bando nusižudyti.