Šmeižtas ir charakterio šmeižimas nėra du skirtingi teiginiai. Šmeižtas yra šmeižto forma. Teisiniu požiūriu šmeižtas yra bet kokia kalba, kurią atsakovas skelbia trečiajam asmeniui, kuri daro žalą ieškovo reputacijai. Šmeižtas yra šmeižtas. Priešingai, šmeižtas yra šmeižtas, parašytas arba įrašytas kita nuolatine forma.
Šmeižimas yra deliktas, o tai reiškia, kad tai yra teisinis pažeidimas. Yra daugybė deliktų rūšių; šmeižtas yra tik vienas pavyzdys. Daugelis jurisdikcijų leidžia asmeniui imtis teisinių veiksmų prieš kitą asmenį dėl žalos, atsiradusios dėl šmeižto. Tai reiškia, kad pirmasis asmuo gali paduoti ieškinį dėl šmeižto, jei antrasis asmuo šmeižikiška kalba kalba su trečiuoju asmeniu. Jurisdikcijos neleidžia asmeniui kreiptis į teismą tiek dėl šmeižto, tiek dėl charakterio šmeižto, nes reikalai nėra atskiri.
Kadangi šmeižtas ir charakterio šmeižimas nėra du atskiri dalykai, asmuo, pareiškęs ieškinį dėl šmeižto, turi įrodyti, kad atsakovas kalbėjo šmeižiančią kalbą su trečiuoju asmeniu. Šmeižikiška kalba yra bet kokia kalba, kuri liečia ieškovą ir neigiamai veikia ieškovo reputaciją. Pavyzdžiui, kaltinamasis Derikas sako Sarai, kad Paulius yra vaikų tvirkintojas. Tai šmeižtas, pagrįstas šmeižtu, nes Derikas šmeižiančią kalbą kalbėjo trečiajam asmeniui Sarah. Tai nėra šmeižtas ir charakterio šmeižimas; tai tik šmeižtas.
Norint suprasti šmeižtą, naudinga jį palyginti su šmeižtu, o ne lyginti su charakterio šmeižtu. Šmeižtas yra tam tikra šmeižto forma, kaip ir šmeižtas yra šmeižto forma. Šmeižtas yra šmeižikiška kalba raštu ar kituose nuolatinio pobūdžio įrašuose, pavyzdžiui, televizijos ar radijo laidoje. Šmeižtas yra mažiau nuolatinis, nes tai tik šmeižtas žodžiu ir nėra įrašomas.
Atsakovas, net ir tas, kuris pripažįsta, kad trečiajam asmeniui kalbėjo įžeidžiančią kalbą apie ieškovą, gali turėti teisinės gynybos priemonių, kurios neleis ieškovui laimėti ieškinio dėl šmeižto. Kaltinamajam nereikėtų kelti gynybos tiek už šmeižtą, tiek dėl charakterio šmeižimo, o tik už šmeižtą. Tipiškos teisinės gynybos priemonės šmeižto veiksmams yra sutikimas, tiesa ir privilegija.
Sutikimas ir tiesa yra absoliuti gynyba nuo šmeižto. Juk tai ne šmeižtas, jei Paulius tikrai yra vaikų tvirkintojas. Paprastai privilegija apsaugo kalbėtoją nuo atsakomybės, jei asmuo tam tikromis sąlygomis kalba šmeižikiška kalba, pavyzdžiui, teisme, teisėkūros ar vykdomosiose bylose.