Kuo skiriasi Suboxone® ir metadonas?

Suboxone® ir metadonas yra du vaistai, kurie dažnai naudojami gydant priklausomybę nuo opiatų. Manoma, kad jie abu padeda sergant priklausomybe nuo opiatų, nes sumažina abstinencijos simptomus, atsirandančius asmeniui visiškai nustojus vartoti opiatus. Šie vaistai gali būti veiksmingi, nes yra panašūs į opiatus, tokius kaip kodeinas, heroinas ir morfinas, tačiau nesukelia priklausomybės, nes nesukelia tokio paties intensyvumo ar tipo didelio kiekio. Mažesnis opiatų kiekis organizme leidžia žmogaus sistemai palaipsniui atpratinti nuo narkotikų, o ne šokiruoti kūną, staiga visiškai pašalinant priklausomybę sukeliančią medžiagą ir užkertant kelią abstinencijos simptomams. Nors vaistai yra panašūs, jie nėra keičiami ir turi keletą esminių skirtumų, dėl kurių vienas vaistas gali būti saugesnis ir veiksmingesnis tam tikriems pacientams.

Vienas iš pagrindinių skirtumų tarp Suboxone® ir metadono yra būtent tai, kokius priklausomybės nuo opiatų ir abstinencijos simptomus jie gydo ir kaip jie gydomi. Suboxone® visų pirma veikia blokuodama bet kokius fizinius abstinencijos simptomus, atsirandančius nutraukus opiatų vartojimą; tačiau jis nėra linkęs gaminti jokios rūšies aukštos. Metadonas taip pat blokuoja abstinencijos simptomus, tačiau jis yra stipresnis nei Suboxone® ir dažnai naudojamas skausmui malšinti. Kadangi Suboxone® nenumalšina skausmo, metadonas paprastai skiriamas pacientams, kuriems yra sunkesnė priklausomybė nuo opiatų, galinčių sukelti lėtinį skausmą nutraukimo metu.

Vartojimo būdas taip pat yra pagrindinis skirtumas tarp Suboxone® ir metadono. Suboxone® galima gerti tik per tirpią tabletę ar plėvelę, kuri dedama po liežuviu, kol ji įsigers į burną, o metadoną galima gerti arba švirkšti į veną adata. Jei Suboxone® švirkščiamas tiesiai į kraują, jis praranda savo veiksmingumą ir greitai atsiras opiatų nutraukimo simptomai.

Suboxone® ir metadonas taip pat turi įvairių tipų šalutinį poveikį. Abu vaistai gali sukelti šalutinį poveikį, pvz., sulėtėjusį kvėpavimą, mieguistumą, galvos svaigimą ir sumišimą; tačiau metadonas linkęs turėti kitų, sunkesnių galimų šalutinių poveikių. Tai taip pat gali sukelti haliucinacijas, krūtinės skausmą ir nenormalų širdies plakimą. Jei pasireiškia bet koks šių vaistų šalutinis poveikis, paprastai rekomenduojama nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Nors abu šie vaistai daugiausia skirti priklausomybei nuo opiatų gydyti, jie taip pat gali formuoti įpročius ir juos rekomenduojama vartoti tik gydytojo nurodymu. Manoma, kad metadonas gali sukelti priklausomybę.