Nedaug žmonių palankiai vertina idėją kreiptis į teismą. Oficialus posėdis gali kainuoti labai brangiai ir atimti daug laiko, o viena pusė gali būti sugniuždyta dėl teisėjo ar prisiekusiųjų sprendimo. Dėl šios priežasties daugelis žmonių teisinius ginčus bando spręsti dviem būdais – mediacija ir arbitražu. Nors abiejų šių pastangų tikslas yra tas pats, teisingas nagrinėjamų klausimų sprendimas, tarpininkavimas paprastai yra šiek tiek mažiau formalus nei arbitražas, beveik niekada nėra privalomas. Tai, kas iš tikrųjų vyksta tarpininkavimo posėdžiuose, dažnai skiriasi nuo to, kas vyksta arbitraže.
Ginčo tarpininkavimas apima neutralios trečiosios šalies, kuri veikia kaip vadovas ar derybininkas, naudojimą. Šis asmuo gali būti teisininkas arba nebūti, nors nemažai teisinių įmonių siūlo tarpininkavimo paslaugas kaip alternatyvą teismui. Apmokytas tarpininkas sutinka objektyviai išklausyti abi ginčo puses, tačiau pagrindinis dėmesys išlieka abiem šalims, kurios siekia abiem pusėms naudingo sprendimo. Sesijų metu tarpininkas dažnai susitinka su kiekviena puse privačiai, tada suplanuoja akis į akį susitikimus.
Kita vertus, arbitražas paprastai yra formalesnis nei tarpininkavimas. Arbitras gali būti išėjęs į pensiją arba dirbantis teisėjas arba labai patyręs advokatas. Sesijų metu abiem šalims suteikiama galimybė arbitrui paaiškinti savo pozicijas. Panašiai kaip įprastas teismo procesas, advokatai taip pat gali apklausti abiejų šalių liudytojus. Arbitražo metu tarp šalių neteisminių derybų paprastai būna mažai arba iš viso nevyksta. Arbitras turi teisę priimti teisiškai privalomą sprendimą, kurį turi gerbti abi šalys.
Mediacijos proceso metu tarpininkas gali pareikšti nuomonę apie geriausią veiksmų eigą, tačiau dažnai stengiasi, kad dalyvaujančios šalys pačios priimtų abipusiai sutartą susitarimą. Tarpininko pasiūlymai gali būti pagrįsti teisės principais, tačiau jo nuomonės nėra laikomos teisiškai įpareigojančiomis. Taikant tradicines tarpininkavimo formas, tarpininkas paprastai nepateikia nuomonės. Tai dažnai geriausiai tinka civiliniuose ginčuose, pvz., nuomotojo ir nuomininko bylose arba skyrybų bylose. Arbitražas paprastai yra skirtas sudėtingesniems teisiniams ginčams, pvz., deryboms dėl darbo ir valdymo sutarčių bei atsakomybės už gaminį klausimais, nors kartais jis gali būti ir neįpareigojantis.