Tiroksinas ir trijodtironinas arba T4 ir T3 yra pagrindiniai skydliaukės hormonai, kurie skiriasi gaminamais kiekiais, gamybos būdu ir stiprumu. Taip pat reikėtų pažymėti, kad jie labai panašūs; tiroksinas turi savybę virsti trijodtironinu, todėl į jį reikėtų žiūrėti kaip į jo pirmtaką. Galiausiai T3 daro didžiausią poveikį daugumai kūno ląstelių, tačiau be T4 jo nebūtų, todėl jie abu yra gyvybiškai svarbūs hormonai. Kitas būdas palyginti šias chemines medžiagas yra įvertinti jų, kaip receptinių vaistų, naudą.
Skydliaukės hormonai gaminami kaip atsakas į skydliaukę stimuliuojantį hormoną, kuris gaminamas hipofizėje. Vienas aiškus skirtumas tarp tiroksino ir trijodtironino yra tas, kiek skydliaukė gamina kiekvieno iš jų. Apie 80 % visos produkcijos sudaro tiroksinas ir tik 20 % – trijodtironinas.
Kadangi T3 veikia daugumą kūno ląstelių, ši gamyba gali neatrodyti tinkama užduočiai, ypač todėl, kad didžioji dalis hormono susijungia su baltymais ir tik nedidelis kiekis lieka veikti kitas kūno ląsteles. Tačiau to pakanka, nes T3 taip pat gaminamas už skydliaukės ribų. Tam tikruose organuose, pavyzdžiui, kepenyse, laisvas tiroksinas pašalinamas iš vieno iš keturių jodo atomų. Rezultatas – nauja T3 gamyba. Šiame procese nesunku pastebėti tiroksino ir trijodtironino ryšį, nes T4 yra būtinas, kad susidarytų tinkamas kiekis T3.
Kadangi ši konversija nuolat kartojasi, susidaro daugiau T3 ir gali turėti tiesioginį poveikį įvairioms kūno dalims. Tai padeda reguliuoti kalorijų kiekį, metabolizmą, temperatūrą ir pagrindinių neurotransmiterių gamybą. Tinkamu kiekiu trijodtironinas veikia daugelį procesų ir turi įtakos fizinei bei psichinei sveikatai. Palyginti, T4 vaidmuo yra šiek tiek ne toks tiesioginis, tačiau jį reikia paversti daug stipresniu T3.
Kartais pacientai, turintys skydliaukės problemų, nori tiesiogiai palyginti įvairius vaistus, kurių sudėtyje yra tiroksino ir trijodtironino. Iki maždaug XX amžiaus vidurio gydytojai nežinojo, kad iš T20 pavirto T4, ir dažnai skirdavo abu hormonus kartu. Kadangi trijodtironinas yra daug stipresnis, jis gali lengvai sukelti hipertirozę. Kai buvo aiškiai nustatytas ryšys tarp dviejų hormonų, nebuvo prasmės skirti abiejų vaistų.
Šiuo metu dauguma gydytojų skiria tik tiroksiną, nes jis bus paverstas T3. Kartais pacientai blogai toleruoja tiroksiną, todėl vietoj jo reikia skirti daug mažesnius trijodtironino kiekius. Vis dar nerimaujama, kad T3 paprastai sukelia hipotirozę kiekvieną dieną po kelių valandų po vaistų vartojimo. Taip pat kyla susirūpinimas dėl trijodtironino stabilumo tablečių pavidalu, todėl daugeliu atvejų gydytojai mieliau skiria tiroksiną.