Tradicinė ir rinkos ekonomika – tai skirtingos ekonomikos rūšys, kurias apibrėžia visuomenės narių taikomi metodai. Tradicinė ekonomika iš esmės yra neišsivysčiusi ekonomika, kuriai būdinga primityvi įranga ir neapdoroti metodai. Rinkos ekonomika yra labiau apibrėžta ir išvystyta. Šio tipo ekonomika daugiausia grindžiama paklausos ir pasiūlos dėsniais, neįtraukiant vyriausybės kišimosi.
Skirtumas tarp tradicinės ir rinkos ekonomikos matyti iš būdo, kuriuo vykdoma ekonominė veikla pagal abiejų tipų ekonomikos sistemas. Tradicinė ekonomika yra priešistorinių ekonomikų, kurios buvo apibrėžtos kaip pragyvenimo būdas, liekanos. Tokioje ekonomikoje visuomenės nariai paprastai priklauso nuo papročių, tradicijų ir paveldėjimo, vadovaudamiesi ūkine veikla. Tradicinę ekonomiką galima rasti tarp vietinių gyventojų, kurių pragyvenimas daugiausia priklauso nuo žemės ūkio. Rinkos ekonomika dažniausiai yra labiau išsivysčiusiose visuomenėse.
Šį skirtumą tarp tradicinės ir rinkos ekonomikos dar labiau išryškina būdas, kuriuo tradicinę ekonomiką turinčios visuomenės sprendžia gamybos problemą. Tokiose visuomenėse klausimas, ką gaminti, vadovaujasi turimais ištekliais. Tuo tikslu, jei yra daug žemės, tos visuomenės nariai gali priklausyti nuo žemės ūkio. Jei gausus išteklius yra vanduo, tai visuomenė gali labai priklausyti nuo žvejybos. Tai skiriasi nuo rinkos sistemos, kurioje yra daug gamybos pasirinkimų, atsirandančių dėl tikslingų visuomenės narių pastangų panaudoti skirtingus išteklius, siekiant padidinti vartotojams prieinamų prekių ir paslaugų pasirinkimą.
Rinkos ekonomika nuo kitų ekonominių sistemų skiriasi tuo, kad valdžia dažniausiai susilaiko nuo didelio masto manipuliavimo ekonomika. Vyriausybės paprastai bando kištis į kitų tipų ekonomines sistemas taikydamos metodus, kurie apima palūkanų normų didinimą arba mažinimą, kad paskatintų arba atgrasytų nuo išlaidų. Tai, kad rinkos ekonomika priklauso nuo paklausos ir pasiūlos principų, yra dar vienas tradicinę ir rinkos ekonomiką skiriantis veiksnys.
Rinkos ekonomikos sąlygomis prekių ir paslaugų kainas lemia tokių prekių paklausa arba jos trūkumas. Kai paklausa yra didesnė už turimą pasiūlą, tokių daiktų vertė natūraliai padidės. Tokių daiktų vertė kris savaime, kai sumažės jų paklausa arba kai pasiūla viršys paklausą.