Nors dažnai vartojami kartu apibūdinant nusikaltimą, vagystė ir įsilaužimas paprastai yra atskiri nusikaltimai. Kiekviena jurisdikcija visame pasaulyje ir net Jungtinėse Valstijose turės savo vagystės ir įsilaužimo apibrėžimą; tačiau įstatymai dėl vagysčių ir įsilaužimų dažnai aptinkami bendrų elementų. Įsilaužimas paprastai reikalauja, kad atsakovas neturėdamas leidimo patektų į statinį turėdamas tikslą padaryti atskirą ir aiškų nusikaltimą, o vagystės atveju – įrodyti, kad atsakovas neteisėtai valdė kito asmens turtą.
Viena iš priežasčių, kodėl vagystės ir įsilaužimo nusikaltimai dažnai siejami vienas su kitu, yra ta, kad atskiras nusikaltimas, dažnai reikalingas norint nuteisti kaltinamąjį už vagystę, dažnai yra vagystė. Tačiau svarbu suprasti, kad vagystė gali būti įvykdyta ir be vagystės, o vagystė – ir be vagystės. Vien vagystė paprastai yra žymiai mažesnis nusikaltimas nei vagystė.
Daugumai įsilaužimo įstatų reikalingi trys pagrindiniai elementai: patekimas į būstą, pastatą ar statinį; neteisėtai ar be leidimo įvažiuoti; ir patekimas į vidų turėdamas tikslą padaryti nusikaltimą, dažniausiai apysunkį. Įsilaužimu paprastai gali būti kaltinamas įvairaus sunkumo lygis, atsižvelgiant į veiksnius, pvz., ar buvo panaudotas ginklas, į kokią konstrukciją buvo patekta ir kokį nusikaltimą kaltinamasis ketino padaryti. Vagystė dažnai yra numatytas nusikaltimas ir, nors tai yra sunkus nusikaltimas, paprastai nepakelia įsilaužimo į aukštesnį lygį, kaip, pavyzdžiui, išžaginimas.
Už vagystę, kaip ir įsilaužimą, paprastai galima apmokestinti įvairiais būdais. Tradiciškai vagystė buvo apkaltinama, kai kaltinamasis neteisėtai valdė fizinį turtą, pavyzdžiui, pinigus ar asmeninį turtą. Automobilių vagystė yra dar vienas dažnas kaltinimas vagyste. Skaitmeniniame amžiuje atsirado nauja vagysčių rūšis – tapatybės vagystė. Asmens tapatybė, kaip ir jo pinigai, yra laikoma nuosavybe, todėl gali būti vagystės objektu.
Kai kaltininkas įeina į būstą, pastatą ar statinį neturėdamas leidimo ir ketindamas neteisėtai valdyti kito asmens turtą, yra vagystės ir vagystės susimaišymas. Pirminis nusikaltimas, reikalingas įsilaužimui, nebūtinai turi būti vagystė. Dažnai nusikaltimas, kurį kaltininkas ketino padaryti, buvo kitas nusikaltimas, pavyzdžiui, išžaginimas ar vandalizmas. Tačiau vagystė dažnai yra numatytas įsilaužimo tikslas, todėl apie abu nusikaltimus dažnai galvojama kartu.