Vaizdai ir simbolika yra dvi literatūrinės konvencijos, naudojamos įvairiuose žanruose, įskaitant poeziją. Abu jie naudojami panašiai, siekiant sustiprinti autoriaus pranešimą ar temą, ir kartais dėl šios priežasties gali būti painūs. Vaizdai yra technika, kuri naudoja stiprius jutiminius žodžius, kad skaitytojui būtų sukurtas ryškus psichinis vaizdas, kad jis galėtų pamatyti ką nors taip, kaip mato autorius. Kita vertus, simbolika yra konkretaus objekto naudojimas koncepcijai, idėjai ar situacijai išreikšti. Daugelis autorių vaizdus ir simboliką naudoja kartu, kad pagerintų bendrą literatūros kūrinio temą, tačiau jie taip pat gali būti naudojami atskirai.
Vaizdų naudojimas eilėraštyje ar kitame grožiniame kūrinyje gali būti tiesioginis tikslas – perduoti skaitytojui išsamų ir išsamų kažko aprašymą. Pavyzdžiui, užuot pasakęs skaitytojui, kad perkūnija buvo smarki, autorius gali pabandyti parodyti šį faktą naudodamas spalvingus žodžius, pvz., „griaustantis griaustinis“, „skrodžiantis žaibas“ arba „liejantis lietus“, kad skaitytojas galėtų nupiešti išvadas pats. Daug kartų rašytojas naudoja vaizdus, norėdamas skaitytojui pranešti, kad konkretaus objekto aprašymas yra svarbi bendros perduodamos istorijos ar pranešimo dalis.
Vaizdai ir simbolika dažnai naudojami kartu, todėl kartais gali būti sunku juos atpažinti kaip dvi atskiras literatūrines konvencijas. Perkūnija, kuri buvo išsamiai aprašyta naudojant vaizdinius, taip pat gali būti naudojama simbolizuojant arba simbolizuojant tokią sąvoką kaip chaosas ar nepasitenkinimas tarp veikėjų arba tam tikroje situacijoje. Autorius taip pat gali pradėti sceną pasakodamas skaitytojui apie perkūniją, tada pereiti prie veikėjų ginčo arba didelio istorijos vingio. Šiuo atveju perkūnija simbolizuoja neigiamus veikėjų jausmus ir emocijas.
Kartais vaizdus ir simboliką galima atpažinti atidžiai išanalizavus eilėraštį ar kitą literatūros kūrinį. Kai autorius naudoja vaizdinius, bus naudojama daug būdvardžių ir prieveiksmių, kurie kreipiasi į daugybę skirtingų pojūčių. Šie žodžiai bus labai konkretūs ir suteiks skaitytojui protinį aprašomo objekto vaizdą. Kita vertus, simbolizmą gali lydėti daug aprašymų, o kartais ir labai mažai. Objektas, naudojamas kaip simbolis, dažnai kartojasi rašymo metu, pavyzdžiui, Shakespeare’o Makbete pasirodo varnos, simbolizuojančios artėjančią nelaimę.