Yra trys pagrindiniai kalendoriai, pagrįsti skirtingais laiko žymėjimo būdais – vakarietiškasis, dar vadinamas krikščioniškuoju arba Grigaliaus kalendoriumi; islamo arba hijri kalendorius; ir žydų arba hebrajų kalendorius. Tarp šių kalendorių skiriasi pagrindiniai įvykiai, kuriais jie grindžiami, mėnesių ir metų trukmė bei dienos pradžia.
Galbūt pagrindinis būdas suskirstyti kalendorius į kategorijas yra jų pagrindinis įvykis – tai yra, kuo kalendorius pagrįstas. Krikščionių kalendorius yra saulės kalendorius, pagrįstas Kristaus gimimu. Religinėje ir tradicinėje pasaulietinėje vartosenoje metai žymimi kaip Prieš Kristų arba po Kr., Anno Domini (mūsų Viešpaties metais). Vis dažniau pasaulietiniam naudojimui naudojama naujesnė žymėjimo sistema, kuri nepripažįsta, kad datos atitinka Kristaus gimimą. Jie žymi metus BCE arba CE, kur BCE reiškia Prieš bendrą erą, o CE reiškia dabartinę erą, bendrą erą arba krikščionių erą.
Grigaliaus kalendorius paprastai vartojamas kaip Vakarų ir krikščionių kalendoriaus sinonimas, tačiau iš tikrųjų jis buvo pavadintas popiežiaus Grigaliaus XIII vardu. Metai susideda iš 12 mėnesių ir 365 dienų, 366 keliamaisiais metais, o tai įvyksta pridedant vasario mėnesį kas ketverius metus. Nors Grigaliaus kalendorius yra pagrįstas Julijaus kalendoriumi – kalendorių apie 45 m. prieš Kristų įvedė Julijus Cezaris, pasikonsultavęs su astronomu, jis taip pat pagrįstas Kristaus gimimo metais. Šis kalendorius siekė patobulinti savo pirmtakus, sukurdamas įprastesnį formatą nei mėnulio kalendoriai ir Julijaus kalendoriai. Grigaliaus kalendorius užėmė Julijaus kalendoriaus vietą maždaug XVI amžiaus pabaigoje.
Islamo kalendorius pagrįstas pranašo Mahometo ir jo bičiulių musulmonų, kompanionų arba Sahabos, emigracija iš Mekos į Mediną. Teigiama, kad emigracija buvo Dievo įsakyta po daugelio musulmonų persekiojimo metų ir įvyko 622 m. mūsų eros metais, pagal Vakarų kalendorių, arba 4382 m. (Anno Mundi, arba pasaulio metais) pagal žydų kalendorių. Hira arabiškai reiškia emigraciją, todėl islamo kalendorius taip pat vadinamas Hijri kalendoriumi. Metai iki emigracijos žymimi kaip BH, Iki Hijra, o metai po emigracijos – AH, Anno Hijra arba In the Year of Hijra. Kalendorius pagrįstas mėnulio metais, turi apie 354 dienas ir 12 mėnesių, kurių kiekvienas turi 29 arba 30 dienų. Mėnesių pavadinimai yra Muharram, Safar, Rabiul-Awwal, Rabi-uthani, Jumada al-awwal, Jumada al-thani, Rajab, Sha’ban, Ramadan, Shawwal, Dhil-Q’ada ir Dhil-Hijja.
Žydų kalendorius yra mėnulio kalendorius ir pagrįstas kūryba, kuri, kaip teigiama, įvyko maždaug 3760 m. pr. Kr. pagal Vakarų kalendorių. Žydų arba hebrajų kalendoriuje yra nuo 353 iki 385 dienų ir 12 mėnesių, 13 keliamaisiais metais. Mėnesiai turi 29 arba 30 dienų: Nissan, Iyar, Sivan, Tammuz, Av, Elul, Tishri, Cheshvan, Kislev, Tevet, Shevat ir Adar. Keliamaisiais metais Adaras I įterpiamas po Ševato, o esamas Adaro mėnuo vadinamas Adar II – 13-uoju mėnesiu. Vakarų ir islamo kalendoriuje nauji metai prasideda nuo pirmojo mėnesio, o nauji metai pagal žydų kalendorių prasideda septintą, o ne pirmąjį metų mėnesį.
Kitas šių tipų kalendorių skirtumas yra tada, kai prasideda nauja diena. Julijaus, Grigaliaus, Vakarų ir krikščionių kalendoriuose diena prasideda vidurnaktį. Tačiau islamo ir žydų kalendoriai prasideda saulėlydžiu.
Yra daug kitų kalendorių tipų; Vakarų kalendorius, ko gero, yra populiariausias. Kitas populiarus kalendoriaus tipas – kinų kalendorius – vis dar naudojamas Kinijos šventėms ir astrologiniams tikslams. Tai mėnulio kalendorius su 12 mėnesių eiliniais metais ir 13 mėnesių kas antrus ar trečius metus. Kinų kalendoriuje dienos prasideda 11 val., o ne vidurnaktį. Nors kyla ginčų dėl to, kada prasidėjo kinų kalendorius, dauguma mano, kad jis prasidėjo maždaug 2600–2500 m. pr. Kr.