Varfarinas ir aspirinas gali būti skiriami siekiant sumažinti širdies priepuolių, kuriuos sukelia krešėjimas, riziką ir gydyti pacientus, kuriems yra per daug kraujo krešulių. Šie vaistai organizme veikia skirtingai ir kelia skirtingą riziką, kurią gydytojas turi įvertinti prieš nuspręsdamas, kuriuos pacientui skirti. Prieš skiriant varfariną ir aspiriną, gydytojui reikia išsamios ligos istorijos ir kai kurių kraujo tyrimų, kad įsitikintų, ar pacientas tinkamas gydymui. Gydytojas taip pat gali susitikti su pacientu, kad aptartų poreikį nuosekliai reguliuoti dozavimą. Jei pacientas negali laikytis gydymo režimo, gali tekti ištirti kitas galimybes.
Antikoaguliantas varfarinas veikia kepenyse ir blokuoja kraujo krešėjimo faktorius. Tai apsaugo nuo kraujo krešulių susidarymo, nes riboja organizme cirkuliuojančių krešėjimo faktorių skaičių. Pacientams, vartojantiems varfariną, reikia reguliariai tirti kraują, kad būtų nustatytas vaisto veiksmingumas ir pašalintas poveikis. Didžiausias susirūpinimas gydant varfarinu yra nenormalus kraujavimas, nes bet koks įpjovimas ar įbrėžimas gali labai kraujuoti.
Aspirinas, pirmiausia naudojamas kaip priešuždegiminis vaistas, neslopina krešėjimo faktorių, o veikia tiesiogiai kraujo trombocitus. Pacientai, gydomi aspirinu, taip pat gali gausiai kraujuoti ir jiems gali kilti hemoraginio insulto rizika, nes jie dažniau linkę į smegenų kraujavimą. Aspirinas taip pat yra susijęs su virškinimo trakto opomis. Ši rizika daugeliui pacientų gali nusverti aspirino naudą, todėl ją reikia atidžiai apsvarstyti prieš pradedant gydymą.
Pagrindinis skirtumas tarp varfarino ir aspirino yra veikimo mechanizmas ir skirtingas vaistų šalutinis poveikis. Pacientus, vartojančius varfariną, reikia atidžiai stebėti ir ypač atidžiai stebėti vaistų sąveiką, nes jiems gali pasireikšti nepageidaujamos reakcijos vartojant blogus vaistų derinius. Gydant aspirinu nereikia nuolat tikrintis, tačiau pacientas turi būti atsargus dėl opų ir kepenų pažeidimo. Pacientai, svarstantys gydymą varfarinu ir aspirinu, turės susitikti su gydytoju, kad aptartų geriausią jų poreikius atitinkantį variantą.
Varfarino ir aspirino receptai gali būti rekomenduojami po tam tikrų operacijų, pavyzdžiui, pakeitus širdies vožtuvą arba kai pacientas turi širdies ir kraujagyslių problemų. Gydytojas turi nuspręsti, kuris vaistas būtų tinkamiausias pacientui, ir laikui bėgant gali tekti koreguoti dozę. Pacientai, gydomi antikoaguliantais, turi su savimi turėti informacinę kortelę, kad pirmieji asmenys žinotų apie situaciją. Jei jie pakeičia antikoaguliantus, jie turėtų atnaujinti kortelę arba medicininio įspėjimo apyrankę, nes neteisinga informacija gali būti pavojinga paciento priežiūrai.